Savivaldybės: daug atsakomybės - mažai įgaliojimų

Meras Rimantas Taraškevičius apie lombardus, žemes ir kitas savivaldybių negales

Dažnas savivaldybės lankytojas, pasipiktinęs netvarka ar prislėgtas kasdienių rūpesčių, išgirsta vienintelį atsakymą: „Įstatymai savivaldybei nesuteikia teisės spręsti jūsų problemos“. Žmogui tenka sukti ratus po apskritį, ministerijas.

Mėgstama kartoti frazė: „Savivaldybės - arčiausiai žmogaus“ realiame gyvenime dažnai išvirsta į šios institucijos negalią.

Pokalbyje su uostamiesčio meru Rimantu Taraškevičiumi aiškinomės, ko trūksta savivaldai, kad ji galėtų pateisinti žmonių lūkesčius.

- „Klaipėda“ rašė, kad savivaldybė neturi lemiamos įtakos sprendimams dėl uosto vystymo.

- Šiuo klausimu ne kartą diskutavome uosto plėtros taryboje. Tačiau reikia įvertinti, kad turime vieną valstybinį uostą. Todėl jo valdymas ir plėtra - valstybės rankose.

Kol kas neturėjome konfliktų su uosto vadovybe. Į mūsų nuostatas atsižvelgiama, visus klausimus sprendžiame derindami nuomones.

- Ar reikia statyti naują uostą Melnragėje?

- Turime vienintelį Lietuvoje uostą, kurio perspektyvos turi būti užtikrintos. Jo plėtrą reikia įgyvendinti, nepažeidžiant gyventojų interesų. Manyčiau, kad kompromisai galimi, tik reikėtų jų paieškoms skirti deramą dėmesį.

Garsiojoje japonų studijoje sakoma, kad išorinė uosto plėtra Melnragėje būtų mažiau pageidautina dėl neigiamo poveikio kraštovaizdžiui, šalia esančių gyventojų turto vertei. Ir dėl galimos paplūdimio erozijos nuo išorinio uosto.

Statyti naują uostą Melnragėje būtų galima išnaudojus uosto rezervines teritorijas.

Apie naujo uosto atsiradimą bus galima kalbėti, kai bus padaryti visi aplinkosaugos vertinimo darbai. Susisiekimo ministerija turi užsakyti strateginio poveikio vertinimo studiją.

- Gal ne ministerijos, o miesto savivaldybės taryba turėtų nuspręsti, ar galima statyti uostą Melnragėje?

- Tai turėtų nuspręsti miesto bendruomenė, gavusi išsamią informaciją. Turės būti viešojo svarstymo procedūros.

Bendruomenės nuomonės pai-soma. Prieš 12 metų miestiečiai pasakė „ne“ „Klaipėdos naftos“ plėtrai žaliuosiuose plotuose. Todėl bendrovės teritorija nebuvo plečiama.

- „Klaipėda“ rašė, kad savivaldybė negali daryti įtakos lombardų veiklai, nustatyti darbo trukmės, spręsti, kur jie gali kurtis.

- Lombardai pamažu tampa vogtų daiktų supirktuvėmis. Įrengti gyvenamuosiuose kvartaluose, dirbantys visą parą jie sudaro galimybes vagims atsikratyti vogtų daiktų už trumpalaikį kreditą. Vagys, aišku, kreditų negrąžina. Todėl lombardai įgyja teisę vogtus daiktus legaliai parduoti.

Tokia padėtis palengvina nusikaltėlių gyvenimą ir apsunkina vagysčių tyrimą.

Nėra teisės aktų, kurie apibrėžtų lombardų įrengimo taisykles, jų darbo laiką, galimas įrengimo vietas.

Manau, kad Vyriausybė turi nustatyti taisykles, kurios leistų savivaldybėms reglamentuoti lombardų veiklą.

Apie tai esame kalbėję su Lietuvos policijos vadovybe ir generalinės prokuratūros, Vyriausybės atstovais.

- Nuo pareikšto noro įsigyti sklypą iki statybų pradžios praeina ilgi mėnesiai. Ar miesto valdžia gali sutrumpinti biurokratines procedūras?

- Investuotojas, norintis mieste įsigyti ar išsinuomoti valdiškos žemės ir pradėti statybas, nuo prašymo įteikimo iki statybų pradžios sugaiš apie pusantrų metų. Beje, valstybinės žemės jis gali nusipirkti ar išsinuomoti tik aukcione. Investuotojas negarantuotas, kad laimės konkursą.

Valdiškos žemės, parduodamos, nuomojamos komercinei paskirčiai, mieste trūksta. Aukcionuose didelė konkurencija - pradinė kaina išauga keletą kartų.

Klaipėdą gelbsti Laisvoji ekonominė zona (LEZ). Čia procedūras galima sutrumpinti iki pusmečio. Jeigu LEZ turi laisvų komercinių sklypų, kuriems parengti detalieji planai, o investuotoją tenkina LEZ valdymo bendrovės sąlygos. Pasirašęs sutartį su šia bendrove, investuotojas gali pradėti projektavimo darbus.

- Konstitucija garantuoja savivaldybėms žemės nuosavybę. O kaip yra iš tikrųjų?

- Savivaldybėms Vyriausybė žemę suteikia pagal ilgą ir nuobodų procesą. Turi būti patvirtintas miesto bendrasis planas, parengtas perduodamo valdyti patikėjimo teise žemės sklypo detalusis planas, atlikti šio sklypo kadastriniai matavimai.

Taryba turi kreiptis į Vyriausybę, kad gautų valdyti žemę patikėjimo teise. Įregistruoti sklypą nekilnojamojo turto registre apskrities viršininko vardu. Jis turi pritarti žemės perdavimui savivaldybei.

Jos administracija turi parengti Vyriausybės nutarimo projektą, suderintą su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis. Reikia paruošti pažymą, kurioje pateikiami vertinimo ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai teigiami bei neigiami poveikiai. Vyriausybei leidus sklypas perduodamas savivaldybei apskrities viršininko aktu. Patikėjimo teisę reikia įregistruoti registrų centre.

- Šis procesas užtrunka pusmetį.

- Klaipėdos savivaldybė seniai rodo iniciatyvą, kad žemė, esanti savivaldybės administracinėse ribose, būtų perduota valdyti patikėjimo teise įstatymu.

Suteikus savivaldybėms valdyti patikėjimo teise žemės sklypus, tampa daug paprastesnė žemės nuomos procedūra. Dabar valstybinės žemės nuomos procesą galima aprašyti tokia schema: asmuo - apskritis - matininkai - savivaldybė - apskritis - registrų centras - asmuo.

Perdavus žemės valdymo teisę savivaldybėms ši grandinė sutrumpėtų: asmuo - savivaldybė - matininkai - registrų centras - asmuo.

- Žemę savivaldybės teritorijoje nuomoja apskritys, o mokesčius už jos nuomą renka savivaldybės. Ar tai racionalu?

- Kadangi žemės nuomotojas yra apskritis, todėl tik jos tarnautojai gali teisme išieškoti žemės nuomos mokestį. Jie aiškino, kad neturi nei fizinių, nė materialinių resursų tokiam darbui dirbti. Matyt, neturi ir suinteresuotumo, nes mokesčiai už nuomą pakliūva į savivaldybės biudžetą. Nors iš nemokančiųjų žemės nuomos mokesčio jį išreikalauti turėtų savivaldybė, tačiau tokio mechanizmo nėra.

Gresia didžiulė biurokratinė problema, kas atstovaus teismuose žemės nuomos mokesčio išieškotojui. Mokesčių inspekcija galėjo šį mokestį išieškoti iš juridinių asmenų ir ne ginčo tvarka, pateikdama inkaso pavedimus. Ir dažnai apseidavo be teismų. Savivaldybėms tokie įgaliojimai nesuteikti.

- Panaikinus žyminius mokesčius alkoholio prekybai, Klaipėda kasmet praranda ne vieną milijoną litų pajamų. Naktinės prekybos taškų daugėja.

- Anksčiau savivaldybė turėjo teisę nustatyti gana didelį žyminį mokestį už naktinę prekybą alkoholiniais gėrimais. Šis mokestis buvo renkamas kasmet. Liberalizavus šią sistemą atsirado daug naktinės prekybos taškų. 800 litų neterminuotam laikui - ir alkoholis naktį liejasi laisvai.

Ne kartą kreipėmės į Seimą, Vyriausybę, kad vėl leistų mokesčiais reguliuoti naktinę prekybą alkoholiu, tačiau niekas į tai nereaguoja.

Savivaldybė kasmet praranda apie penkis milijonus litų pajamų.

- Ar reikia rinkti merus tiesiogiai? Gal dabartinių įgaliojimų užtenka?

- Neseniai „Klaipėdoje“ susipažinau su Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario Albino Klizo nuomone „Merai gali pasijusti visagaliai“. Grėsmingas pavadinimas. Autoriui baimę kelią, kad tiesiogiai išrinkti merai bus nevaldomi, kils konfliktų su taryba.

Manau, kad atėjo laikas apsispręsti. Jeigu meras - tarybos pirmininkas, tada jis atsako tik už tarybos posėdžių organizavimą ir vedimą. Tačiau negali kiekvieną sykį pasakoti lankytojams, kad meras nieko jiems negali padėti, nes nėra įstatymų. Piliečiai to paprasčiausiai nesupranta.

Jeigu norime, kad meras galėtų spręsti žmonių kasdieninius rūpesčius, turi būti ir didesni įgaliojimai, ir atsakomybė. Aš ne kartą esu minėjęs, kad, nesuteikus merams realios valdžios ir atsakomybės, nereikia ir tiesioginių rinkimų.

Lietuvos savivaldybių asociacija yra ne kartą svarsčiusi ir pritarusi tiesioginiams merų rinkimams. Mano nuomonė tokia pat.

- Ar centrinė valdžia spaudžia miestą dėl to, kad jį valdo opozicinės Seimo daugumai partijos?

- Negalėčiau sutikti, kad esame politiškai spaudžiami. Gerbiame valdžią, išrinktą rinkėjų. Visuomet stengiamės derinti pozicijas ir paisyti miesto interesų. Manau, kad demokratiniai procesai pasitarnauja geresniems sprendimams.

- Ačiū už pokalbį.