Šiuo metu nenaudojamas biudžeto lėšas, kurios numatytos socialiai remtinų asmenų nuompinigiams, savivaldybės galėtų panaudoti ilgalaikei nuomai būstų, kuriuos vėliau galėtų pernuomoti gyventojams, sako Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

Pasak jo, idėja antradienį iškelta per Vilniaus regiono savivaldybių merų susitikimą su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. Tam bus rengiamos įstatymų pataisos.

„Vilniaus savivaldybė per Savivaldybių asociaciją inicijuos įstatymų pataisas, kad tą kompensaciją galėtų gauti ne tik patys asmenys, sudarę sutartis, bet ir savivaldybės įmonė. Ji taptų tam tikra prasme garantu. Kitaip tariant, savivaldybės įmonė sudaro ilgalaikes nuomos sutartis rinkoje tam tikromis sąlygomis. Sakome, kad atvirai, skaidriai mes nuomojamės jūsų būstą dešimčiai metų. Ir jį tada subnuomojame pagal eilę socialiai remtiniems asmenims ar galbūt šeimoms su vaikais, t. y. tam tikrai visuomenės grupei, kurią norime paremti“, - sakė G.Paluckas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujai paramos formai, Vilniaus regionui socialiai remtinų asmenų nuompinigiams buvo numatyta 2,6 mln. eurų. Tačiau per devynis mėnesius Vilniaus regione kompensacijoms nepanaudotas nė vienas euras.

G.Palucko teigimu, problema kilo dėl to, kad būsto nuomotojai, greičiausiai siekdami nuslėpti mokesčius, nesutinka oficialiai registruoti nuomos sutarties - būtent to reikalaujama norint vietoj socialinio būsto gauti kompensacijas.

Anot vicemero, pernuomojimo įteisinimas būtų naudingas ir verslui ar privatiems asmenims, nes turtas būtų apdraustas, būtų kaupiamos lėšos būstui atnaujinti, savivaldybė prisiimtų atsakomybę iškeldinti asmenį į tarpinį ar kitą išnuomotą būstą kilus konfliktui tarp jo ir nuomininko. G.Paluckas svarsto, kad subnuoma galėtų užsiimti tiek naujai įsteigtas juridinis asmuo, tiek, pavyzdžiui, šiuo metu veikiančios savivaldybių įmonės - „Vilniaus miesto būstas“.

„Iš tos nuomos rinkos, jei visą tą sumą išleistumėme, tai iki tūkstančio asmenų galima būtų būstą išnuomoti“, - tvirtino jis.

Kaip anksčiau nurodė SADM, šiųmetiniame šalies biudžete didžiausia suma - 2,46 mln. eurų - kompensacijoms už nuomą vietoj socialinio būsto numatyta Vilniui. Kaunui planuojama skirti 0,47 mln. eurų, Klaipėdai - 0,45 mln. eurų, Alytui - 0,36 mln. eurų, Šiauliams - 0,14 mln. eurų, Panevėžiui - 0,11 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė tvirtina, kad paskata legalizuoti savo veiklą nuomininkams galėtų būti ir nuo lapkričio 60 proc. padidėjęs paramos būsto nuomai koeficientas.

„Todėl dabar, pavyzdžiui, Vilniaus mieste kvadratinio metro kompensacijos dydis pasiekė beveik 9 eurus. Manau, šie įkainiai gali motyvuoti ir būsto nuomotojus išeiti iš šešėlio“, - pranešime spaudai cituojama A.Pabedinskienė.

Pagal galiojančią tvarką, maksimalus būsto plotas, už kurį būtų skiriamos kompensacijos, yra 8 kvadratiniai metrai. Nuo lapkričio padidinus mėnesines išmokas, pavyzdžiui, Vilniuje jos preliminariai išaugo nuo 43 iki 73 eurų, Klaipėdoje - nuo 24 iki 38 eurų, Druskininkuose - nuo 16 iki 26 eurų.