Savivaldybės turimą turtą valdo lyg svetimą

Valstybės kontrolė dar sykį konstatavo, kad savivaldybėse nekilnojamasis turtas (NT) ne visada valdomas efektyviai, dalis jo nuomojama su didžiulėmis nuolaidomis, todėl neužtikrinama maksimali nauda visuomenei. Panašias išvadas valstybės auditoriai jau buvo paskelbę vidurvasarį.

NT valdymo trūkumai

Valstybės kontrolė kartu su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis (SKAT) vykdė bendrą savivaldybių nuosavybės teise valdomo NT auditą. Prie šio projekto prisijungė ir jį atliko 55 iš 60 SKAT, o Valstybės kontrolė savo ataskaitoje apibendrino jų atliktų auditų rezultatus.

"SKAT ne tik vertino būklę savivaldybėse ir taip prisidėjo prie pokyčių ir konkrečių rezultatų kiekvienoje jų, bet kartu ir mums tai sudarė galimybę surasti bendras pokyčių reikalaujančias turto valdymo sritis, pateikti apibendrintą apžvalgą ir nustatyti bendras tobulinimo kryptis, kurios padės siekti efektyvesnio ir kokybiškesnio savivaldybių nekilnojamojo turto valdymo", – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Pasak auditorių, kiekviena savivaldybė turėtų ištaisyti savivaldybių kontrolierių atlikto NT valdymo audito ataskaitose nurodytus trūkumus ir įgyvendinti jų pateiktas rekomendacijas, o siekdama efektyvaus turto valdymo, pasinaudoti ir Valstybės kontrolės auditorių apibendrintuose audito rezultatuose atskleista patirtimi.

Beje, liepos viduryje Valstybės kontrolė skelbė kito tyrimo išvadas ir konstatavo, kad daugiau kaip pusę valstybės patikėjimo teise valdomo NT savivaldybės naudojo ne toms funkcijoms, kurioms jis buvo skirtas, atlikti arba visai nenaudojo.

2017–2019 m. pirmąjį pusmetį 55 savivaldybės nuosavybės teise valdė 46,1 tūkst. nekilnojamojo turto objektų (pastatų, patalpų ir jų dalių), kurių plotas – 12,1 mln. kv. m, balansinė vertė – 2,2 mlrd. eurų. Didžiąją dalį savivaldybėms priklausančio nekilnojamojo turto sudaro mokslo, kultūros, sporto, gamybos, sandėliavimo ir pagalbinės paskirties pastatai.

Beje, valstybė nuosavybės teise valdo mažiau nekilnojamojo turto negu savivaldybės, bet jo vertė yra didesnė. 2019 m. pabaigoje valstybė nuosavybės teise valdė 17,9 tūkst. Lietuvoje registruotų nekilnojamojo turto objektų (pastatų, patalpų ir jų dalių), kurių plotas – 9,9 mln. kv. m, balansinė vertė – 2,7 mlrd. eurų.

Auditų metu buvo nustatyta trūkumų, susijusių su savivaldybių NT valdymu.

Netvarka su nuomininkais

Auditų metu buvo nustatyta trūkumų, susijusių su savivaldybių NT valdymu. Pavyzdžiui, savivaldybės neturi tikslių duomenų, kiek turto jos yra perdavusios valdyti patikėjimo teise, savivaldybių NT panaudos gavėjai naudojasi turtu, nors panaudos sutartys buvo pasibaigusios, nuomininkai buvo įsiskolinę beveik 1 mln. eurų.

Audituojamuoju laikotarpiu 48-iose savivaldybėse buvo 33 proc. nekilnojamojo turto objektų (3 tūkst. iš 9,2 tūkst.), kuriems eksploatuoti naudojamos valstybinės žemės sklypai nebuvo suformuoti, ir 16 proc. nekilnojamojo turto objektų (1,4 tūkst.), kuriems eksploatuoti reikalingi valstybinės žemės sklypai 47-iose savivaldybėse 36 buvo suformuoti, tačiau valstybinės žemės panaudos sutartys nesudarytos. Nesuformuotiems žemės sklypams nėra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, naudotojai nežino, kokia veikla žemės sklype galima ar kokie apribojimai taikomi, todėl kyla neteisėto valstybinės žemės naudojimo rizika. Nesudarius ir Nekilnojamojo turto registre neįregistravus valstybinės žemės panaudos sutarčių, neturima tikslios ir išsamios informacijos apie panaudos pagrindais valdomą valstybinę žemę. Tai lemia, kad valdant NT savivaldybėse ne visada užtikrinama maksimali nauda visuomenei.

Eilės prie socialinio būsto

58 proc. savivaldybių nuosavybės teise valdomo NT sudaro gyvenamosios paskirties patalpos ir pastatai, priskiriami savivaldybių būsto ir socialinio būsto fondui ir nuomojami socialiai pažeidžiamiems asmenims (šeimoms) ir kitiems savivaldybėje gyvenantiems asmenims, turintiems teisę į savivaldybės paramą būstui.

Socialinio būsto poreikis savivaldybėse išlieka didelis – audituojamuoju laikotarpiu laukiančiųjų asmenų (šeimų) skaičius sumažėjo tik 1,8 proc., iki 9,7 tūkst. Aprūpinimo būstu problemos gali būti sprendžiamos didinant savivaldybės būsto fondo valdymo efektyvumą – nustatyta, kad ne visada savivaldybės turi tikslią ir faktinę situaciją atitinkančią informaciją apie tai, kiek ir kokių gyvenamosios paskirties būstų jos turi.

15-os (iš 48) savivaldybių būsto nuomos reglamentavimas turi trūkumų, 17-os būsto fondo ir socialinio būsto fondo sąrašai neatitinka faktinės būstų situacijos savivaldybėse, todėl savivaldybės neturi tikslios ir patikimos informacijos apie savivaldybės ir socialinius būstus, jų būklę bei galimybes suteikti šį būstą jo laukiantiems asmenims ar šeimoms. 11-oje savivaldybių nustatyta trūkumų, susijusių su būsto nuomos sutarčių sudarymu, taip pat 11-oje nustatyta trūkumų dėl nuomos mokesčio dydžio nustatymo, o 25 savivaldybės neužtikrino efektyvios sutartinių nuomos įsipareigojimų vykdymo kontrolės.

Auditoriai teigia, kad savivaldybės neužtikrina teisės aktų nuostatas atitinkančių būsto nuomos sutarčių sudarymo ir efektyvios būstų naudojimo, sutartinių nuomos įsipareigojimų vykdymo kontrolės, todėl kyla rizika, kad savivaldybės ir socialiniai būstai bus naudojami netinkamai, o socialiai pažeidžiami asmenys ir šeimos bus neaprūpinti būstu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

>Laba

>Laba portretas
visų pirma bent kažką pastatykit o tik paskui ,,parduot arba griaut". Bet tokiems kaip tu turbūt net nesuprantama kad į valdišką reikia išmokt žiūrėt taip pat tausojančiai kaip į savo?

Karmenas

Karmenas portretas
Valstybes priziurimi pastatai beveik visi buna tragiskos bukles,tokia jau ta realybe

Laba

Laba portretas
Toks yra dėsnis, gerai tvarkomas tik nuosavas turtas. O mūsų visų pinigais - tikrai nėra reikalo remontuot nereikalingus pastatus. Reikia parduot. Gal niekas neperka? Tada nugriauti.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių