- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad šįmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,6 proc.
„Lietuva yra pirmoji ES šalis, kurios BVP yra viršijęs priešpandeminį lygį – 2019 metų ketvirtą ketvirtį, nedaug atsilieka Švedija. Per ketvirtį ekonomika paaugo 1,8 proc.“, – SEB banko konferencijoje antradienį sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Jo teigimu, namų ūkių vartojimas neišvengiamai didės, tiek mažmeninė prekyba, tiek paslaugų sektorius turėtų gerinti rodiklius.
„Kitais metais teigiamą įtaką pradės daryti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo pinigai“, – pažymėjo ekonomistas.
Tuo metu gamybos atsigavimas yra daugelyje sektorių. Tačiau T. Povilauskas pažymėjo, kad augant žaliavų kainoms, vartotojams prekės gali brangti.
„Pramonininkų labai geros žinios, bet klausimas, kiek tai išsilaikys artimiausiais ketvirčiais. Panašu, kad gamybos užsakymų lygis pašoko labai greitai ir gamybos užsakymų yra daug, ir paklausa nėra problema, tą rodo ir lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus, kurie yra šoktelėję. Bet problema yra tiekimo grandinės sutrikimai ir augančios žaliavų kainos. Apklausos rodo, kad šuolis yra tikrai didelis, vienas didžiausių istorijoje. Gamintojai planuoja ir turi kelti kainas, kad išlaikytų pelningumą“, – sakė T. Povilauskas.
Nedarbas, prognozuojama, šįmet sieks 8,4 proc.
„Nedarbo prognozė šiek tiek pagerinta – tikime, kad šiemet sieks 8,4 proc. BVP sugrįžo į priešpandeminį lygį, tuo tarpu nedarbas sugrįš tik 2023 metais“, – sakė SEB banko ekonomistas.
Kitas stebinantis rodiklis, pasak T. Povilausko, pirmą ketvirtį buvo algų augimas.
„Galvojome, kad algų augimas metų pradžioje bus 5–6 proc., „Sodros“ duomenys rodo, kad algų augimas pirmą ketvirtį yra 10 proc.“, – nurodė ekonomistas.
Vidutinio darbo užmokesčio augimą SEB ekonomistai padidino nuo 4,5 proc. iki 7,5 proc.
„Tai lėčiau nei pernai, bet tai daugiau nei kitose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje algų augimas paspartėjo, bet šiais metais, pagal mūsų prognozes, neturėtų būti spartesnis nei Lietuvoje“, – sakė T. Povilauskas.
Tuo metu mažmeninė prekyba pirmą ketvirtį augo 6,1 proc., gerų rodiklių tikimasi ir vėlesniais mėnesiais.
„Žiūrint į gegužę, birželį, liepą, sunku būti pesimistams, kodėl mažmeninė prekyba turėtų sulėtėti. Turbūt tas klausimas daugiau bus antrą metų pusmetį, nes kai bus daugiau atlaisvinimų paslaugoms ir žmonės daugiau pradės vartoti paslaugas, pinigai turėtų judėti labiau iš prekių į paslaugas. Galėtų pradėti mažmeninės prekybos augimas lėtėti arba grįžti į normalesnius lygius“, – sakė T. Povilauskas.
Tuo metu vidutinės infliacijos prognozė 2021 metams padidinta iki 2,6 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės2
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės20
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...