Antrą 2015 metų ketvirtį vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas galėjo nusipirkti 41,2 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai šiek tiek (0,3 kv. m)  daugiau negu 2015 metų pirmą ketvirtį ir 2,8 kv. m daugiau negu prieš metus.

„Pirmą šių metų ketvirtį galimybės įpirkti būstą buvo sezoniškai sumažėjusios. Antrą metų ketvirtį, jos vėl padidėjo. Erdvesnius būstus sostinės gyventojai gali įpirkti vidutiniam darbo užmokesčiui didėjant sparčiau negu būsto kainoms ir toliau mažėjant būsto paskolų palūkanoms“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Remiantis SEB bankų Baltijos šalyse skaičiavimais, vilniečio įperkamas būsto plotas senos statybos name miegamajame sostinės rajone vis dar yra mažiausias iš visų trijų Baltijos šalių sostinių gyventojų.

Vidutines pajamas gaunantys Latvijos sostinės gyventojai antrą šių metų ketvirtį galėjo nusipirkti 52 kv. m ploto standartinį senos statybos būstą, t. y. visu kambariu arba beveik 11 kv. m erdvesnį negu vilniečiai. Estai įpirko panašaus ploto kaip ir Lietuvoje (42,1 kv. m) būstą Talino miegamuosiuose rajonuose.

Nevienodos galimybės įpirkti seną ir naują būstą

Kiek kitaip šalys išsirikiuoja vertinant sostinių gyventojų galimybes įsigyti naujos statybos būstą. Vidutines pajamas uždirbančio vilniečio įperkamas būsto plotas būtų 29,2 kv. m – 3,2 kv. m didesnis negu Rygos gyventojo, bet 8,6 kv. m mažesnis negu Estijos sostinės vidutines pajamas uždirbančio gyventojo.

Atotrūkis tarp naujos ir senos statybos būsto kainos didžiausias yra Rygoje, mažiausias – Taline.

SEB banko būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas, vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Jis rodo, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas, jei imtų paskolą šiomis sąlygomis: turėtų 20 proc. pradinę įmoką, paskolos laikotarpis būtų 25 metai, o paskolos ir palūkanų įmoka neviršytų 30 proc. darbo užmokesčio.