Nors šių metų pradžia Lietuvos užsienio prekybai nebuvo sėkminga (toliau mažėja tiek eksporto, tiek importo mastas), ekonomistai teigia, kad po truputį nyksta šalies prekybos deficitas ir nesubalansuotumas.

Statistikos departamento duomenimis, per pirmus du mėnesius Lietuvos prekių eksportas, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, sumažėjo 21,8 proc., o importas krito net 41 proc. Tačiau užsienio prekybos deficitas sumažėjo net 87,1 proc. ir siekė 423 milijonai litų.

SEB banko analitikų nuomone, ypač svarbu yra tai, kad dėl rekordiškai sumažėjusio užsienio prekybos deficito mažėjo išorinio finansavimo poreikis ir nacionalinės valiutos devalvacijos rizika. Kartu tai liudija apie Lietuvos ekonomikos lankstumą.

Tiek eksporto, tiek importo mažėjimas esą yra atsakas į pasaulio ekonomikos lėtėjimą ir drastišką Lietuvos vidaus paklausos susitraukimą.

„Staigus importo sumažėjimas įvyko greičiausiai dėl trijų veiksnių: blogėjančių kreditavimo sąlygų, sunkėjančių pakartotinio eksporto galimybių, ilgalaikio vartojimo ir investicinių prekių paklausos sumažėjimo. Žinoma, tai nėra gera žinia įmonėms ir gyventojams, priklausomiems nuo prekybos, tačiau, kita vertus, dėl to mažiau išvežama pinigų iš šalies. Be to, įmonės ir gyventojai iš naujo įvertina galimybes ir savo verslo planus“, - rašoma naujausioje SEB banko makroekonomikos apžvalgoje.

Anot ekonomistų, tik farmacijos produktų importas per du šių metų mėnesius išaugo 0,4 proc., nes vaistų paklausos ekonominiai ciklai esą beveik nelemia. Importo sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo 76,2 proc. sumažėjęs antžeminio transporto priemonių, 57,5 proc. - elektros mašinų ir įrangos, bei 44,4 proc. - plastiko ir jo gaminių importas.

Ekspertai prognozuoja, kad besitraukiančioje pasaulio rinkoje sėkmingiausia prekyba vyks tais gaminiais, kurių paklausa mažai kinta, t. y. mineralinių produktų, maisto ir žemės ūkio produktų bei chemijos pramonės produktų. Sumažėjusios šių produktų pasaulinės kainos lems užsienio prekybos vertės mažėjimą, tačiau kiekybiškai smukimas bus mažesnis. 2008 m. Lietuvos eksporto struktūroje pirmiau minėti sektoriai sudaro daugiau kaip 50 proc. visos apyvartos. Tai leidžia tikėtis, kad eksporto masto smukimas 2008 m. neturėtų viršyti 25 proc.

Tokiam scenarijui suteikia vilties ir tai, kad Lietuvos eksporto geografija plečiasi. Natūralu, kad Lietuva, būdama ES dalimi, daugiausia prekiauja šioje bendroje - net 60,3 proc. viso eksporto pernai teko ES šalims, o per pirmus du šių metų mėnesius - 65,8 proc. Vilčių teikia ir eksportas į JAV, Aziją bei Afriką. Į pastarąjį žemyną 2006 m. eksporto apimtys tesiekė 140 mln. litų. Pernai - jau 55,5 milijardų litų.