Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Energetikos įstatymo pataisas: už balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 12.
Įgyvendinus projektą Lietuva taptų pirmąja Baltijos šalimi, turinčia visą CO2 surinkimo ir transportavimo sistemą. Šiemet gegužę Vyriausybė jį jau pripažino valstybei svarbiu projektu.
Energetikos ministras Linas Savickas sako, jog Lietuvos pramonei būtina ieškoti sprendimų, mažinančių išmetamą CO2 kiekį ir kartu išlaikančių gamybos konkurencingumą.
„Tam reikia ne tik technologijų, bet ir aiškių taisyklių bei infrastruktūros. CO2 terminalų įtraukimas į energetikos teisinį reguliavimą yra svarbus žingsnis kuriant sąlygas tokiai infrastruktūrai Lietuvoje atsirasti. Tai atvertų mūsų pramonei daugiau galimybių naudotis tarptautinėmis CO₂ transportavimo ir saugojimo grandinėmis“, – pranešime cituojamas ministras.
Valstybės valdomos naftos produktų ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „KN Energies“ generalinio direktoriaus Dariaus Šilenskio teigimu, Seimo sprendimas rodo augančią CO2 infrastruktūros reikšmę Lietuvos pramonės transformacijai.
„Mūsų tikslas – Klaipėdoje sukurti infrastruktūrą, kuri Lietuvos ir regiono pramonės įmonėms suteiktų prieigą prie Europoje vystomų CO2 transportavimo ir nuolatinio saugojimo grandinių“, – pranešime teigia jis.
Preliminariai skaičiuojama, kad privačios investicijos į terminalą siektų apie 300 mln. eurų.
BNS rašė, jog tikimasi, kad galutinį sprendimą dėl CO2 terminalo statybos turės priimti įmonės, kurios juo naudosis – tikimasi, kad tai įvyks 2028 metų pradžioje.
Energetikos viceministras Darius Indriūnas anksčiau sakė, kad pusę sumos, kurią į terminalą planuoja investuoti „KN Energies“, – apie 150 mln. eurų – tikimasi gauti iš Europos Sąjungos.
„KN Energies“ rugsėjo pabaigoje jau pateikė paraišką Europos Komisijai ir tikisi atsakymo 2027 metų pradžioje.
Viceministras spalį sakė, kad terminalo idėją inicijavo verslas, o pagrindinė įmonė – „Akmenės cementas“, tačiau interesų turi ir stiklo gamintojai, galbūt ir Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“, kitos įmonės.
„KN Energies“ skelbė, jog CO2 perkrovos terminalas šiuo metu yra vystymo etape – patvirtinta po poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, rengiama PAV ataskaita, taip pat baigiama priešprojektinių sprendinių studija.
„KN Energies“ jau tariasi su Danijos įmone „TotalEnergies“ dėl CO2 saugojimo jos vystomoje saugykloje „Bifrost“, tačiau sprendimą dėl vietos priims terminalo klientai.
Kaip rašė BNS, terminale nuo 2037 metų ketinama surinkti daugiau nei 16 mln. tonų CO2 emisijų Lietuvos cemento pramonėje (0,8 mln. tonų per metus).
Energetikos ministerijos teigimu, terminalas leis Lietuvos pramonei mažinti išmetamų teršalų apimtis, neiškeliant gamybos į kitas valstybes ir išsaugant konkurencingumą, sumažins priklausomybę nuo taršos leidimų kainų svyravimų. Projektas taip pat padės spręsti klimato kaitos ir taršos mažinimo iššūkius.
Naujausi komentarai