Kad pasiektų tokį tikslą, parlamentas padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus, ir priėmė vadinamąjį Gynybos fondo įstatymą.

Seimas taip pat nustatė, kad savivalda iš jai tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies prie civilinės saugos projektų prisidėtų kasmet po 25 mln. eurų.

Gynybos fondas bus skirtas kaupti lėšoms, kuriomis būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai.

Jį įteisinantis įstatymas priimtas 107 parlamentarams balsavus už, dviem balsavus prieš ir 18 politikų susilaikius.

„Tai geriausios investicijos į taiką“, – pareiškė finansų ministrė Gintarė Skaistė. 

Ji pabrėžė, kad „yra stiprus signalas“, jog tokiam gynybos finansavimui yra politinis palaikymas. 

Tai geriausios investicijos į taiką.

„Šiemet galėsime priimti sprendimus dėl įsigijimų, skirti pinigus avansiniams mokėjimams“, – pridūrė ministrė.

Daugiausiai prieš iniciatyvas Seime balsavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai. „Valstietis“ Dainius Gaižauskas tvirtino, kad įstatymų pataisomis yra didinami mokesčiai ir tai labiausiai pajus mažiausias pajamas gaunantys žmonės.

„Supriešinote Lietuvą, nes mokestinėmis priemonėmis nusitaikėte į mažiausiai uždirbančius žmones“, – pareiškė jis. 

Konservatorius Vilius Semeška pabrėžė, kad tokio įstatymo priėmimas yra Lietuvos signalas NATO, kad ji į savo krašto apsaugą finansuoja  pakankamai.

Kitąmet lėšų – kiek mažiau nei planuota

Gynybos finansavimas didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Padidinti mokesčiai leis asignavimus krašto apsaugai padidinti keliais šimtais milijonų eurų per metus.

Kaip po balsavimų Seime žurnalistams sakė G. Skaistė, Seimo priimti sprendimai 2026 metais leis visiškai tenkinti gynybos finansavimo poreikį ir papildomai surinkti apie 300 mln. eurų.

2025 metais lėšų gynybai iš mokesčių bus kiek mažiau, nei iš pradžių numatė Vyriausybė, nes Seimas nutarė akcizus kurui ir rūkalams kelti lėčiau nei siūlė Ministrų kabinetas.

Visgi „svarbu, kad yra sutarimas dėl ilgalaikio krašto gynybos finansavimo“, sakė finansų ministrės.

Pasak jos, maždaug po 60 mln. eurų į fondą kitąmet bus gauta iš anksčiau šią savaitę pratęsto bankų solidarumo mokesčio ir „žaliųjų“ akcizų, apie 20 mln. eurų – iš tabako ir alkoholio akcizų padidinimo, pelno mokesčio padidinimas leis gauti apie 40 mln. eurų. 

2025 metais dėl akcizų padidinimo poveikis visų rūšių degalų kainai bus trys centai, 2026 metais – dar trys.

G. Skaistės teigimu, dėl akcizų įtakos kainų augimui infliacija 2025 metai papildomai išaugs 0,13 procento.

„Ženklaus poveikio infliacijai neturėtų padaryti“, – sakė ministrė.

Nepritarė paskutinės minutės siūlymams

Už Akcizų mokesčio įstatymo pataisas, numatančias didesnius mokesčius alkoholiui ir rūkalams, balsavo 116 parlamentarų, o susilaikė penki.

Seimo nustatyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių akcizų tarifai galios 2025–2027 metais.

Parlamentarai labiausiai pakėlė akcizą etilo alkoholiui: 2025–2026 metais jis sieks 2 tūkst. 778–3 tūkst. 130 eurų, o 2027 metais bus taikomas 3 tūkst. 530 euro dydžio akcizas. Opozicija siūlė  šį akciją dar labiau didinti, bet Seimas keliolika balsų tam nepritarė.

Taip pat pustrečio karto labiau nei numatė Vyriausybė Seimas padidino elektroninių cigarečių skysčio akcizą: jo tarifas augs kasmet po 150 procentų. 

Atskiromis pataisomis, 71 parlamentarui registravusis ir 67 Seimo nariams balsavus už, buvo padidinti akcizai kurui ir degalams. Kai kurių šių akcizų didėjimas kasmet numatytas iki 2028–2030 metų.

Seimas, kaip ir siūlė Vyriausybė, taip pat vienu procentiniu punktu padidino pelno mokestį iki 16 procentų. Mažoms įmonėms jis augtų tiek pat – vienu punktu iki 6 procentų. Už tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą balsavo 118 Seimo nariai, prieš buvo du, o aštuoni susilaikė.   

Seimas nepalaikė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų Luko Savicko ir Algirdo Butkevičiaus siūlymo pelno mokestį didinti iki 17 procentų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad dar didesnis pelno mokesčio tarifas kenktų ekonomikos augimui.

„Saugokime savo investicinį klimatą“, – teigė ministrė.

Seimas taip pat paliko galioti Vyriausybės teiktą siūlymą, kad savivaldybės prie gynybos finansavimo prisidėtų po 25 mln. eurų kasmet, o ne daugiau. Šios lėšos bus naudojamos tik savivaldybių reikmėms.

Seimas 59 parlamentarų balsais už, 50 – prieš, o 17 susilaikius nepritarė G. Skaistės siūlymui šias savivaldos lėšas leisti naudoti ne tik rajonų reikmėms, bet ir nacionaliniu mastu įgyvendinamoms priemonėms.  

Seimas nutarė, kad į Gynybos fondą 2025 metais bus pervesta 4,1 proc. iš akcizų gautų pajamų, 7,1 proc. – 2026 metais, o 7,4 proc. – 2027 metais ir vėliau. 

Parlamento salėje ketvirtadienį taip pat nepritarta „valstiečių“ siūlymui į Gynybos fondą pervesti  80 proc. Lietuvos banko uždirbto pelno už 2024-2026 metus.

I. Šimonytė džiaugiasi dėl Gynybos fondo įkūrimo: yra ne tiek mažai dalykų, dėl kurių galime sutarti

Premjerė Ingrida Šimonytė teigiamai vertina priimtą Valstybės gynybos fondo projektą. Anot jos, nors dėl kompromisų 2025 m. papildomos lėšos krašto apsaugai nebus optimalios, tačiau nuo 2026 m. užtikrintas stabilus ir tvarus finansavimas.

„Labai svarbu, kad Seimas sugebėjo susitelkti ir susitarti, nors buvo visokiausių abejonių, atvirų spekuliacijų dėl mano pačios intencijų nuoširdumo (...). Dalykų, dėl kurių galime susitarti pasirodė, kad yra ne tiek ir mažai. Galbūt poveikis 2025 m. dėl kompromisų, kuriuos teko padaryti vardan visų sprendimo priėmimo nebus toks, koks būtų optimalus, šiek tiek mažesnis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

„Bet 2026 m., kai pelno mokesčio padidintas tarifas papildys fondą pakankamai ženkliai, tada galima kalbėti apie stabilų ir tvarų finansavimą, kuris užtikrintų apmokėjimą sąskaitų tų pirkinių, kuriuos dabar matome, kaip neišvengiamai būtinus, kaip oro gynybos stiprinimą, nacionaline divizija, šaukimo reforma, Vokietijos brigada“, – pažymėjo ji.

I. Šimonytė taip pat tikino, kad 2025 m. siekiant užtikrinti reikiamas lėšas gynybai, teks ieškoti „kūrybinių sprendimų.

„Tai tvarus finansavimas ilguoju laikotarpiu, 2025 m. gal nėra idealūs, bet, mano supratimu, svarbiau yra pats sprendimas, negu idealumas kiekvienoje tarpinėje stotelėje. Nuo 2026 m. tikrai krašto apsaugos finansavimas ženklus ir tvarus, 2025 m. reikės ieškoti kūrybinių sprendimų“, – aiškino ministrė pirmininkė.