Ne pagal deficitą

Pokyčius numato Finansų ministerijos parengti projektai dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimų.

Po pateikimo juos palaikė 63 Seimo nariai, 35 susilaikė, vienas buvo prieš.

Nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės keičiamos, nes iki metų pabaigos Lietuva jas turi suvienodinti su ES direktyva.

Pagrindinis fiskalinės drausmės pokytis – ją siūloma apibrėžti pagal išlaidas, o ne biudžeto deficitą, kaip dabar.

„Bus supaprastinama sistema – vietoj kelių rodiklių bus nustatyta viena pagrindinė taisyklė, kad bus ribojamas biudžeto išlaidų augimas vidutiniškai 5 proc. per metus ir su mažėjančia tendencija ateityje“, – pristatydamas projektus Seimo tribūnoje kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Anot jo, pakeitimai didintų fiskalinę erdvę ir kartu išsaugotų viešųjų finansų tvarumą – liktų galioti Mastrichto kriterijai, t. y. 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) deficito riba ir 60 proc. BVP skolos lygis.

Paliekant dabartinį teisinį reguliavimą, Lietuvos skola ilguoju laikotarpiu mažėtų labiau, nei patvirtinus liberalesnes taisykles, tačiau, finansų ministro teigimu, konservatyvesnė tvarka kartu ribotų valstybės išlaidas ir investicijas.

Naujas įstatymas numatytų išimtį būtent investicijoms skatinti – Lietuva galėtų didinti kai kurių išlaidų ribas, pavyzdžiui, iš biudžeto skirti daugiau lėšų kelių ar geležinkelių modernizavimo projektams, kartu nepažeisdama fiskalinės drausmės taisyklių.

Pagal dar liepą ES patvirtintą Lietuvos fiskalinį struktūrinį planą (FSP), 2025–2028 m. laikotarpiu vidutinis šalies grynųjų išlaidų metinis augimas turėtų neviršyti 5,2 proc., o vien 2025 m. – 6,1 proc.

K. Vaitiekūno teigimu, susiderėtas leistinų išlaidų lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių bendrijoje. „Mūsų išlaidų augimo kelias, galima sakyti, yra liberalesnis nei daugelio kitų valstybių“, – tikino ministras.

Pasak jo, atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos ypatumus, šaliai nustatytas struktūrinis deficitas, kuris turėtų neviršyti 1 proc. BVP ribos.

Europos Komisija (EK) Lietuvai taip pat yra leidusi į biudžeto deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. BVP.

Savivaldybių nerimas

K. Vaitiekūno teigimu, savivaldybėms būtų taikomos lankstesnės biudžeto deficito taisyklės – metinis deficitas galėtų siekti iki 4,5 proc. pajamų; šiuo metu didelis deficitas yra apribotas.

Taip pat savivaldybėms būtų išplėstas garantijų limitas ir pajamų bazė, nuo kurios šie limitai skaičiuojami.

„Savivaldai išties yra suteikta papildomų paskatų ir iš dalies  palengvinamas investicinių projektų įgyvendinimas“, – tikino ministras.

Naujas įstatymas numatytų išimtį būtent investicijoms skatinti – Lietuva galėtų didinti kai kurių išlaidų ribas, nepažeisdama fiskalinės drausmės taisyklių.

Tačiau savivaldybėms kartu siūloma nebeleisti prie einamųjų metų pajamų pridėti praėjusiais metais sukauptus nepanaudotų biudžeto pajamų likučius.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) skaičiavimu, per keletą metų visose savivaldybėse susidariusi likučių suma siekia apie 600 mln. eurų.

Savivaldybės jau anksčiau kritikavo šį siūlymą – teigė, kad pokyčiai mažintų finansavimą investiciniams projektams, civilinei saugai, kelių infrastruktūrai ir kitoms reikmėms.

Grupė parlamentarų Seime jau registravo siūlymą, kad, pakeitus fiskalinės drausmės įstatymą, savivaldybės galėtų šiuos likučius pridėti prie einamųjų metų pajamų.

Diskusija apie likučius

Seimo posėdžių salėje taip pat kilo diskusija apie tai, ar savivaldybėms turėtų būti apribota teisė sukauptus pajamų likučius perkelti į ateinančius metus.

Opozicinės konservatorių frakcijos atstovė Gintarė Skaistė ir liberalas Simonas Kairys pažymėjo, kadg šiuo klausimu reikia išsamesnių diskusijų Seime.

Atsakydamas į parlamentarų pastabas, finansų ministras teigė besitikintis, kad po svarstymų dėl šių lėšų panaudojimo su savivaldybėmis bus ieškoma kompromiso.

„Kaip išvis tie likučiai susidaro – dėl to, kad surenkama daugiau pajamų, negu planuojama, ir tai, kas būna suplanuota išlaidose, ne visada viskas būna įgyvendinama, tada metų gale likutis pasidaro dar didesnis, negu buvo“, – aiškino ministras.

Pasak jo, reikės rasti pusiausvyrą tarp konservatyvesnio ir liberalesnio išlaidų planavimo savivaldybėse. „Manau, kad tam tikras laisvumas ten galės būti, tikrai rasime kompromisą“, – pridūrė K. Vaitiekūnas.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Zuokas kėlė klausimų, kaip paskatinti savivaldybes labiau investuoti laisvas turimas milijonines lėšas.

Finansų ministras pabrėžė, kad geriausiai investicinius sprendimus gali priimti pačios savivaldybės, žinančios vietos bendruomenių poreikius.

„Kaip dar labiau paskatinti savivaldybes [investuoti]? Manau, geriau nei savivaldybės tikrai nežinome, ko reikia ten gyvenantiems žmonėms“, – teigė K. Vaitiekūnas.

Projektus toliau svarstys ir tobulins Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.

Prezidentas – už daugiau galimybių skolintis

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad valstybė savivaldybėms turėtų suteikti daugiau galimybių skolintis lėšas. Anot jo, šiuo metu savivaldybių finansavimas yra neproporcingas, atsižvelgiant į jų atliekamas funkcijas.

„Bet kuriuo atveju, manau, savivaldybės tikrai nusipelno didesnio vaidmens. Finansinių resursų, kurie yra perskirstomi per centrą ir per savivaldybes, proporcija turėtų keistis savivaldybių naudai. Šiuo tikslu mes tikrai manome, kad yra verta pradėti naujas diskusijas dėl savivaldybių galimybių skolintis“, – viešėdamas Akmenės rajono savivaldybėje žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Tam tikrą savivaldybių skolinimosi langą esame atidarę šiek tiek anksčiau, susiejus jį su ES finansiniais projektais, tačiau tikrai manau, kad galėtume eiti ir toliau. Atsiperkantys projektai, ypač tie, kuriuos finansuoja tarptautinės finansų institucijos, jau yra tam tikras kokybės ženklas ir, įvertindami tai, galėtume atverti šiek tiek papildomų galimybių savivaldybėms skolintis, nerizikuodami šalies finansiniu stabilumu“, – tęsė prezidentas.

Jo teigimu, savivaldybėms, perėmusioms daugiau funkcijų iš centrinių valdžios institucijų, nenumatomas papildomas finansavimas.

„Labai daug klausimų yra susiję su tuo, kad funkcijos savivaldybėms yra perduodamos, tačiau finansavimas neskiriamas“, – sakė šalies vadovas.

„Nesvarbu, apie kokią sritį kalbėtume: ar kelių būklę, ar energetikos sektorių, švietimą, labai dažnai einama lengviausiu keliu, kai centrinės valdžios institucijos tiesiog atiduoda tam tikrą funkciją, tačiau finansavimo požiūriu elgiamasi nevisiškai sąžiningai savivaldybių atžvilgiu“, – teigė jis.

Anot prezidento, turi būti siekiama tolygiai skatinti investicijas visuose regionuose, nesirenkant tik laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) ar pramonės parkų.

„Tikrai labai svarbu, kad savivaldybės turėtų galimybę pritraukti užsienio investicijas, ir tikrai norėčiau išreikšti tam tikrą pageidavimą, kad „Investuok Lietuva“ organizacija […] vis dėlto neitų lengviausiu keliu, dažnai skirdama potencialių investicijų į tuos LEZ [laisvąsias ekonomines zonas] arba tuos pramonės parkus, kurie ir taip gali pasigirti gana dideliu sėkmės lygiu“, – sakė G. Nausėda.

„Manau, kad tikrai nemažai investicijų ateitų ir į regionus, tokius kaip Akmenė, nes čia yra daug pranašumų, kurių galbūt nėra kituose LEZ“, – tęsė jis.