Už tai numatančias grupės socialdemokratų frakcijos atstovų pasiūlytas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pataisas balsavo 78 parlamentarai, prieš – keturi, susilaikė – 13.

„Taip savivaldai atsirastų dar viena galimybė papildomai naudoti šitą fondą ir jį naudoti atsinaujinantiems energijos ištekliams ir savivaldos energetiniam savarankiškumui“, – pristatydama pataisas pirmadienį Seime teigė socialdemokratų atstovė Ilona Gelažnikienė.

Parlamentas antradienį taip pat ėmėsi siūlymo sumažinti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius atskaitymus padidinant savivaldybėms tenkančią šio mokesčio dalį.

Už socialdemokratų pasiūlytas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas, kuriomis siūloma 60 proc. (vietoj 80 proc.) mokesčio pervesti į valstybės biudžetą, 40 proc. (vietoj 20 proc.) – į savivaldybių, kuriose išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą, balsavo 69 parlamentarai, prieš – septyni, susilaikė 17.

„Savivaldybės teritorijoje, kurioje išgaunami gamtiniai ištekliai, valstybiniai gamtos ištekliai, yra tam tikrų nepatogumų – papildomai dėvisi infrastruktūra, patiriamas dulkėtumas, papildomas triukšmas. Perskirsčius šitas lėšas savivalda galėtų didesnį dėmesį skirti savo aplinkos gerinimui“, – pristatydama pataisas sakė I. Gelažnikienė.

Taip savivaldai atsirastų dar viena galimybė papildomai naudoti šitą fondą ir jį naudoti atsinaujinantiems energijos ištekliams (...).

Jos teigimu, šiuo metu kasmet valstybė surenka 25 mln. eurų gamtos išteklių mokesčio.

Buvęs aplinkos ministras, Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį, kad Pakruojo savivaldybė, kurios Žiemgalos rytinėje vienmandatėje apygardoje pernai buvo išrinkta I. Gelažnikienė, iš kasybos bendrovės „Dolomitas“ pagal Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programą kasmet gauna 0,5 mln. eurų, o priėmus pataisas ši dalis padidėtų iki 1 mln. eurų.

„Kaip jūs manote, ar tai neiškreiptų sistemos, nes konkrečiai jūs (Pakruojo savivaldybė – BNS) esate didžiausia gamtinių išteklių kasykla ir dėl to jūsų projektas orientuotas į tai, kad padvigubintumėte Pakruojo (rajono – BNS) pajamas“, – teigė S. Gentvilas.

I. Gelažnikienė teigė, kad gamtinių išteklių yra ne tik Pakruojo rajone, o ši savivaldybė patiria ir kitų nepatogumų dėl dulkėtų kelių, padidėjusių automobilių srautų.

„Valstietis“ Bronis Ropė teigė, kad padidinus savivaldai tenkančią gamtos išteklių mokesčio dalį būtų padidinti skirtumai tarp atskirų savivaldybių.

„Tos savivaldybės, kurios dabar gauna daug gamtos išteklių mokesčio, jos gaus dar daugiau ir taip sutaupys savo biudžeto pinigų“, – Seime teigė B. Ropė.

Pataisų iniciatoriai anksčiau teigė, kad turėdamos daugiau lėšų savivaldybės galės jas investuoti į saulės elektrinių ar jų parkų įsigijimą.

Kaip BNS anksčiau sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas, jeigu Seimas pritartų pataisoms, visai šalies savivaldai iš šio mokesčio tektų papildomai apie 5 mln. eurų per metus. 

Jeigu Seimas pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo kitų metų sausio.