Vadinamąjį pramoninį bendradarbiavimą valstybė galėtų inicijuoti ne mažesnės nei 5 mln. eurų vertės pirkimuose. 

Projektas priimtas pritarus visiems 100-tui balsavusių Seimo narių.

„Jis palengvins daug procedūrų, kurios reikalingos karo pramonei vystyti šiuo sunkiu metu“, – prieš galutinį balsavimą parlamente sakė konservatorius Valdas Rakutis.

Jo teigimu, toliau gerinant gynybos pramonės sąlygas Lietuvoje reikės apibrėžti, kaip šios įmonės veiktų karo atveju.

„Čia reikės Vyriausybės tvarkų. Manau, kad rudenį dar kažkokį papildymą prie šito įstatymo pridėsime“, – sakė V. Rakutis.

„Įstatymas orientuotas į Lietuvos gynybos pramonės srityje dirbantį verslą. (...) Tikiuosi, šis įstatymas atvers kelią mūsų gynybos pramonės dar intensyvesnei plėtrai nei iki šiol“, – teigė buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorius Arvydas Anušauskas.

Konservatorių frakcijos narys Vilius Semeška teigė, kad pataisos „pagaliau apibrėžia gynybos ir saugumo pramonės sąvoką“.

„Labai svarbu, kad nustatomos pramoninio bendradarbiavimo taisyklės“, – kalbėjo V. Semeška.

Labai svarbu, kad nustatomos pramoninio bendradarbiavimo taisyklės.

 

Mišrios Seimo narių grupės narė Rita Tamašunienė teigė, kad pataisos turėtų būti skirtos lietuviško kapitalo bendrovėms, gebančioms gaminti kokybiškus gynybos ir saugumo sektoriaus produktus.

Projektu apibrėžiama tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.

Vadinamojo ofseto taikymas numatytas Europos Sąjungos (ES) teisėje, tačiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad mechanizmo apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose leis su mažesne rizika jį naudoti Lietuvai planuojant stambius ginkluotės pirkimus.

Pataisomis siekiama skatinti vietinę gynybos pramonę, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas į ją, anksčiau teigė pareigūnai.

Priėmus įstatymą Vyriausybė turės patvirtinti prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą. Pasak Vyriausybės, tai verslui leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.

Taip pat įstatyme numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios didins investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.

Taip pat bus įkuriama Gynybos pramonės taryba, kuri sujungs institucijų, gynybos pramonės, mokslo bendruomenės atstovus.

Dabar Lietuvoje yra 67 įmonės, kurias iš dalies būtų galima priskirti gynybos pramonei.