- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas nusiteikęs leisti palankiau skaičiuoti motinystės ir tėvystės išmokas tėvams, kurių pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją.
Taip pat siūloma didesnes išmokas mokėti darbuotojams, dirbusiems kontaktinį darbą ir užsikrėtusiems koronavirusu nuo bendradarbių. Bedarbiams siūloma leisti statusą atnaujinti du kartus per pusmetį.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokioms dviejų – Ligos ir motinystės socialinio draudimo bei Nedarbo socialinio draudimo įstatymų – pataisoms: už balsavo 123 Seimo nariai, o prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Koreguojamos motinystės ir tėvystės išmokos
Pakeitimai nuo lapkričio leis motinystės ir tėvystės išmokas tėvams apskaičiuoti pagal jų pajamas, buvusias iki pirmo karantino paskelbimo – nuo 2019 metų vasario pradžios iki 2020 metų sausio pabaigos.
Tai galiotų ir visiems dirbantiems savarankiškai, kurių pajamos karantino metu sumažėjo.
Didesnes išmokas, kaip sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė, gautų apie 10 tūkst. šeimų.
M. Lingės teigimu, nors gimstamumas per pandemiją sumažėjo, tačiau ryžęsi susilaukti vaikų neturi nukentėti.
„Po metų vieni pandemiją bus galbūt jau pamiršę, o jauni tėvai pasekmes jaustų ilgesnį laiką dėl nepalankios jiems metodikos skaičiuojant išmokas. Pakeitimai leis vaiko priežiūros išmoką skaičiuoti palankiau eliminuojant praradimus, atsiradusius dėl pandemijos ir jos suvaržymų“, – Seimo posėdyje aiškino jis.
Komiteto vadovas pabrėžė, kad jau paskirtos mažesnės išmokos bus perskaičiuotos: „Nenukentės niekas iš jau tapusių tėveliais, susilaukusių vaikų ir gavę jau ir išmokėtas, į pabaigą einančias išmokas“.
Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad ligos ir motinystės įmokos ir išmokos šiemet yra nesubalansuotas: „Sumokame iš socialinio draudimo šitoms išmokoms žymiai daugiau negu surenkame“.
Didesnės išmokos – užsikrėtusiems COVID-19 nuo bendradarbių
Be to, pritarta siūlymui nuo šių metų liepos neriboti galimybės gauti didesnes ligos išmokas sveikatos, švietimo, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos darbuotojams, užsikrėtusiems COVID-19 nuo bendradarbių. Teisę į didesnę išmoką įgytų 14,4 tūkst. žmonių.
Dabar galima mokėti didesnę – 77,58 proc. (o ne 62,06 proc.) algos dydžio ligos išmoką, tačiau konkrečios aplinkybės nustatomos individualiai. Ministerija sako, kad tai kelia sunkumų.
M. Lingės teigimu, dabar šie darbuotojai finansiškai skriaudžiami.
„Du užsikrėtę darbuotojai gauna skirtingo dydžio išmokas, nes skiriasi jų užsikrėtimo šaltinis. Virusas nepaiso nei sienų, nei pareigų, todėl tą diskriminaciją reikia panaikinti“, – teigė jis.
Bedarbių statuso atnaujinimas – dukart per pusmetį
Pataisomis taip pat siūlomas palengvinimas žmonėms, dėl koronaviruso netekusiems arba negalintiems susirasti darbo – jiems bedarbio statusą ir nutrauktą nedarbo išmokos mokėjimą atnaujinti būtų galima du kartus per pusmetį.
Dabar tai galima padaryti tik vieną kartą, Naujai tvarkai iš biudžeto reikės papildomai 0,5 mln. eurų.
Toks pakeitimas taip pat būtų naudingas žmonėms, kurie per pandemiją pabandė dirbti, bet tai jiems nepavyko ir teko grįžti į bedarbių gretas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos Bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc. iki 355 mln. eurų
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...