Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Pelno mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 86 Seimo nariai, prieš – keturi, o susilaikė 40.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad lengvata, kuria 2022 metais pasinaudojo 2,2 tūkst. įmonių, nustatoma išskirtinai stambiam verslui. Pasak jo, pataisos „didina nesurinkimą į biudžetą“.

V. Ąžuolas pateisino tik lengvatą filmų kūrėjams. 

„Kodėl taip nekenčiame smulkaus verslo, individualios veiklos? Ar jie turi tokią lengvatą, pavyzdžiui, 5 proc. pelno mokesčio lengvatą? O ši lengvata suteikia teisę iki 100 proc. pelno lengvata pasinaudoti. Stambiam verslui 140 mln. eurų randame lengvatai pritaikyti“, – teigė V. Ąžuolas.   

„O jeigu tau pritrūko pelno, tą dalį, kiek pritrūko, galima perkelti dar 3-4 metus į priekį. Tai vadinasi, 3-4 metus galės pelno mokesčių UABʼai, ABʼai, stambus verslas nemokėti. Iš vienos pusės, gal tai nėra labai blogai, nes, pavyzdžiui, Latvija, Estija pelno mokesčių išvis neturi, tai konkurencingumo prasme mūsų verslas jau šiandien turi blogesnes sąlygas, negu Latvijos ir Estijos verslas. Turbūt ne veltui Avulis (statybų bendrovės savininkas Arvydas Avulis –BNS) savo įmonę įregistravo Estijoje“, – svarstė jis.  

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, lengvata nėra lygi lengvatai.

„Vienos lengvatos tapo privilegijomis, tai suprantame, kad tokių atsisakymų siūlymai yra pagrįsti, tačiau kitos lengvatos per savo gyvavimo laikotarpį įrodė, kad jos pasiteisina ir kuria vertę. Ir pirmiausia augimui palanki mokestinė sistema yra prioritetas ir tikslas norint pratęsti šias dvi lengvatas filmų gamybai ir investiciniam projektui“, – tvirtino M. Lingė.

Pasak jo, tokia lengvata iki šiol pasinaudojusios įmonės Lietuvoje investavo 938 mln. eurų.

Pataisos numato, kad įmonės, kurios įgyvendina investicijų projektą, apmokestinamąjį pelną galėtų sumažinti dėl patirtų išlaidų ilgalaikiam turtui įsigyti. 

Apmokestinamasis pelnas ir toliau būtų mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas įmonės investicijų projektui ir jis yra nenaudotas bei pagamintas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus. 

Lietuvos kino centro atstovas Deimantas Saladžius BNS yra sakęs, kad nepratęsus pelno mokesčio lengvatos kino gamybai, kino industrija patirtų didelių praradimų, nes užsienio kūrėjams nebeapsimokės važiuoti į Lietuvą filmuoti. 

D. Saladžius taip pat pabrėžė, kad lengvata taikoma ne tik užsienio kūrėjams, bet ir vietiniams filmų kūrėjams.