Pereiti į pagrindinį turinį

Seimas nusprendė: bankams įveda laikinąjį solidarumo mokestį

2023-05-09 10:19

Seimas antradienį pritarė Vyriausybės siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą. Šį mokestį turės mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, o jo lėšos – daugiau nei 400 mln. eurų – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Už Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 13 susilaikė. 

Iš valdančiųjų koalicijos narių liberalų ir „laisviečių“, kritikavusių mokestį, po vieną balsavo už jo įteisinimą – aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Septyni „laisviečiai“ buvo prieš, o susilaikė trys,  iš liberalų po keturis buvo prieš ir susilaikė, o dar trys iš viso nebalsavo.

Be to, susilaikė Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas konservatorius Justas Džiugelis. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, kuri įveda tokį mokestį bankams. 

„Tuos sprendimus priima ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės“, – prieš galutinį balsavimą teigė ji.

Prieš balsavimą Seimas nepritarė opozicijos parlamentaro Petro Gražulio siūlymui iš naujo mokesčio lėšų kompensuoti 50 proc. palūkanų už paskolą pirmam būstui įsigyti. Už šį pakeitimą balsavo 55 Seimo nariai, 56 buvo prieš, o 13 susilaikė. 

„Tai pati būtiniausia priemonė, (...), nes išaugus palūkanoms ne viena jauna šeima liks ant gatvės, nesugebės išmokėti tų palūkanų“, – prieš balsavimą teigė P. Gražulis.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo posėdyje pareiškė, kad tokios nuostatos būtų neįmanoma įgyvendinti.

„Praktiškai atlikti tokio kompensavimo nebūtų įmanoma. Nelabai aišku, kaip apskritai atrodytų finansinis šito pasiūlymo planas, jau neminint to fakto, kad šitų išlaidų biudžete nėra suplanuota. (...) Tuo tarpu lėšos kariniam mobilumui ir karinei infrastruktūrai, partnerių priėmimui yra numatytos biudžete, patvirtintos, suteikta teisė Vyriausybei išleisti daugiau negu patvirtinto biudžeto projekte“, – kalbėjo premjerė. 

„Saugumas, valstybės apginamumas ir gynyba yra vienintelė tikroji viešoji gėrybė, kurios yra neįmanoma nusipirkti rinkoje, dėl to už ją visada atsako valstybė. Ir kaip rodo dabartinė praktika, karas Ukrainoje, kintanti Rusijos laikysena Vakarų atžvilgiu, agresyvėjanti laikysena, tai yra ta valstybės atsakomybė, kuri laikui einant kainuos tik brangiau“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė tikino, jog Seimas daug kalba, kad reikia padėti jaunos šeimos, bet realiai to nedaro.

Liberalas Andrius Bagdonas priekaištavo, kad neduodamas šešių mėnesių terminas verslui prisitaikyti prie naujo mokesčio. Jis taip pat mano, kad įvedus mokestį bankai gali padidinti paslaugų įkainius.  

Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas sakė, kad tokiu sprendimu Lietuva kuria pavojingus precedentus, kurie „gali kainuoti daug daugiau negu iš šio laikino įnašo galima surinkti“.

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Aido Gedvilo teigimu, iš mokesčio numatytos finansuoti investicijos į infrastruktūrą duos naudos visiems žmonėms.

Tuo metu kitas šios frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad kitų ūkio šakų įmonėms uždirbus daugiau, valdžia gali ir jų pelnus atimti.  

Mokestis siūlomas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš ECB didinamų palūkanų normų.

Įstatymas numato, kad įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Norėdami susimažinti įnašą, bankai turėtų didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas – įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų. 

G. Skaistė anksčiau yra sakiusi, kad dabar Lietuvos bankų sistemoje yra 11 mlrd. eurų daugiau indėlių negu suteikta paskolų. Pasak jos, šios lėšos be jokios rizikos guli Europos Centriniame Banke, už kurį bankai gauna ECB nustatytas palūkanas.

Prezidentūra mano, kad mokestis neturėtų sutrukdyti į Lietuvą ateiti naujiems bankams. Tuo metu kai kurie ekonomistai bei Seimo nariai ir iš opozicijos, ir iš valdančiųjų liberalų bei „laisviečių“ sako, kad naujuoju mokesčiu kuriamas pavojingas precedentas, pabloginsiantis šalies mokestinę ir investicinę aplinką bei konkurencingumą. 

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė ne kartą teigė, kad įvedus mokestį bus iškraipyta konkurencija tarp bankų, nes „Revolut“ jo nemokės ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą. Be to, pasak jos, mokestis pažeidžia Konstituciją, nes verslui nesuteikiama pakankamai laiko pasiruošti mokesčiui.

Anot finansų viceministro Gedimino Norkūno, įprastas naujų mokesčių atveju šešių mėnesių terminas netaikomas dėl išskirtinių aplinkybių, skatinančių tokį įnašą nustatyti, – geopolitinės situacijos. 

LBA prašo prezidento vetuoti laikiną bankų solidarumo įnašą

Seimui antradienį priėmus įstatymą dėl laikino bankų solidarumo įnašo, Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo prezidento Gitano Nausėdos vetuoti įstatymą.

Asociacija teisės aktą vadina prieštaraujančiu Konstitucijai.

„LBA viliasi, kad šitaip valstybės vadovas užkirs kelią atsirasti Konstitucijai prieštaraujančiam teisės aktui ir jo nulemtoms neigiamoms pasekmėms“, – teigiama antradienį išplatintame pranešime.

Asociacijos vertinimu, įstatymo įsigaliojimas iš karto nesuderinamas „su tokiems teisės aktams taikomu reikalavimu ir su konstituciniu teisinės valstybės principu“.

LBA taip pat primena, jog Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2020 metų moka į valstybės biudžetą trečdaliu didesnį – 20 proc. pelno mokestį vietoj įprastinių 15 proc. 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų