Joms Seimas po pateikimo pritarė: už balsavo 77 parlamentarai, prieš buvo trys, o 45 susilaikė.

Tam papildomai reikės 138 mln. eurų, iš jų apie 70 mln. eurų – papildomam individualios pensijų dalies, kuri priklauso nuo sumokėtų įmokų, indeksavimui ir 68 mln. eurų – bazinei daliai.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad pakeitimais siekiama ir spartesnio pensijų augimo, ir skurdo mažėjimo.

„65 plius amžiaus asmenų skurdas sumažėtų apie 1,4 procentinio punkto jau 2022 metais ir apie 2 procentiniais punktais – 2024 metais“, – žadėjo M. Navickienė.

Pasak jos, ir toliau bus sparčiau indeksuojama individualioji pensijos dalis – siekiama, kad bazinė dalis ir jos įtaka bendroje pensijoje palaipsniui mažėtų, o individualioji, nuo įmokų priklausanti dalis, didėtų.

Tačiau ministrės teigimu, stažas ir toliau turės įtakos – jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis.

„Žmonės, kurie sukaupė 30 metų ir daugiau, ir toliau gaus didesnę bazinę pensiją“, – pabrėžė M. Navickienė.

Pasak jos, 15-30 metų stažą sukaupusių žmonių yra apie 75 tūkst., iš kurių du trečdaliai – moterys.

Ministrės teigimu, didžioji dalis jų stažo nesukaupė arba dėl to, kad augino vaikus, arba slaugė savo neįgalius artimuosius.

„Negalime ignoruoti, kad toje 75 tūkst. kategorijoje esantys žmonės stažo nesukaupė kartais dėl tikrai labai individualių ir sudėtingų priežasčių. Ir nedėdami akcento į šią grupę padaryti tyrimai rodo, kad skurdo rizikos lygiui efekto mes nepasiektume tokio su tais pačiais resursais, kuriuos galime šiandien skirti“, – kalbėjo ministrė.

Tačiau Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausanti Rima Baškiene priekaištavo, kad skiriant pensiją vis mažiau dėmesio bus skiriama darbo stažui.

„Darbo stažo įtakos atsisakymas iš tikrųjų vertinamas labai nevienareikšmiškai, ypač tų, kurie turi didelį darbo stažą, bet buvo gavę mažą atlyginimą, tai jų pensijos maždaug apie 100 eurų yra mažesnės už vidutines pensijas. Aišku, išskirtinai sunkioje situacijoje atsidurs ir pasirinkę išankstines pensijas“, – kalbėjo ji.

Pensijoms kitąmet numatoma skirti 4,251 mlrd. eurų – 11,9 proc. daugiau nei šiemet.  Dabar yra apie 600 tūkst. pensininkų. 

Pensijos nuo kitų metų pradžios vidutiniškai turėtų didėti 8,47 proc., o atskiros jų rūšys – dar daugiau.