- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas po pateikimo pritarė Užimtumo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliems darbuotojams darbo rinkoje.
Įstatymo projekte taip pat numatoma padidinti įdarbinimo su pagalba paslaugos prieinamumą, nustatant naujus įdarbinimo su pagalba paslaugų įkainius.
Už pakeitimus balsavo 84, susilaikė dešimt, prieš nebalsavo nei vienas Seimo narys. Įstatymo projektas į Seimą svarstymo stadijoje grįš birželio mėnesį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškino, kad įstatymo pakeitimai bei teisės aktai yra ilgai derinti bei išdiskutuoti, o tam tikri pokyčiai prasidėjo jau praeitoje kadencijoje.
Palaipsniui darbdaviai negalią turinčius žmones samdytų ne dėl subsidijų, bet dėl kuriamos pridėtinės vertės.
„Dabar norime pasiekti tikslą, kad neįgalieji, žmonės turintys negalią, galėtų laisvai dirbti ten, kurie jie pasirenka, ne tik segreguotose socialinėse įmonėse, bet atviroje darbo rinkoje ir kad gautų daugiau tinkamų individualių paslaugų, jog palaipsniui darbdaviai negalią turinčius žmones samdytų ne dėl subsidijų, bet dėl kuriamos pridėtinės vertės“, – antradienį pristatydama įstatymo projektą Seime teigė M. Navickienė.
Užimtumo įstatymo pakeitimais, siekiant išvengti darbuotojų atleidimo, siūloma nustatyti, kad darbingo amžiaus neįgalieji, 2022 m. gruodžio 31 d. buvę socialinės įmonės darbuotojais ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nėra nutraukta, yra laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais. Darbo rinkoje papildomai remiamiems asmenims gali būti taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, subsidijos darbo užmokesčiui mokamos neterminuotai, siūloma nustatyti, kad į kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo sumą neįskaičiuojama neterminuotai taikomų priemonių finansavimo suma.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo ir nutraukimo atvejus, jeigu subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu asmeniui po pakartotinio darbingumo arba neįgalumo lygio vertinimo pakeičiamas jo darbingumo arba neįgalumo lygis.
Galiausiai, atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos patirtį teikiant subsidijas neįgaliųjų darbo vietų steigimui, siūloma atsisakyti darbo vietų steigimo subsidijavimo, kuris neužtikrina, kad teikiama parama yra būtina dėl asmens įdarbinimo ir siūlyti mokėti subsidijas tik darbo vietų pritaikymui pagal negalią turinčio asmens poreikius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
22 proc. apklaustų darbdavių neplanuoja įdarbinti žmogaus su negalia
Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė tvirtina, kad asociacija stengiasi šviesti visuomenę bei drąsinti žmones su negalia dirbti, tačiau šie žmonės susiduria su problemomis įsidarbinant tiek dėl blogų patir...
-
„Swedbank“ ekonomistė: perkamosios galios sumažėjimą lėmė atostogų, o ne infliacijos efektas3
Nors Statistikos departamento duomenys rodo mažmeninės prekybos rodiklių prastėjimą, „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė tvirtina, kad drastiško mažėjimo nebuvo ir jis išlieka minimalus. ...
-
Taivano bendradarbiavimo technologijų srityje pažadai Lietuvai – tik neišsipildysiančios iliuzijos?5
Lustų reikia visiems ir kasdien, nes jie yra kiekviename elektronikos įrenginyje, todėl jie ir yra vadinami XXI-ojo amžiaus nafta. Iki šiol lustų gamyba koncentruota trijose pasaulio šalyse – JAV, Pietų Korėjoje ir Taivane, pasakojam...
-
Vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija auga ir dėl ES sankcijų1
Pastaraisiais mėnesiais susidarančios ilgos vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija dar labiau auga dėl pailgėjusios patikros įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Maskvai ir Minskui, sako Lietuvos muitinė. ...
-
Kauno rajonas – tarp darnios energetikos plėtotojų lyderių2
Pagal savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimą ir pasiektą pažangą atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse 2021 m. Kauno rajonas užėmė trečią vietą, surinkęs 51,...
-
Individualių namų atnaujinimui skiriamos dar 10 mln. eurų paramos2
Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo gyvenamąjį namą, jau gali prašyti paramos. Šiais metais iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. ...
-
„Litgrid“ praneša, jog birželį elektra Lietuvoje brango 36 proc.1
Sumažėjus atsinaujinančių energijos išteklių bei išaugus šiluminių elektrinių gamybai vidutinė elektros kaina Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, augo 36 proc. iki 223 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė &bdqu...
-
Pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį pusmetį buvo neigiama
Šalies antros pakopos pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį šių metų pusmetį buvo neigiama ir, išankstiniais duomenimis, buvo minus 13,47 proc. ...
-
Name niekas negyvena, o sąskaitos už elektrą – tūkstantinės: kaip paaiškinti?11
Parduodamame name nuo šiemet nėra nei baldų, juolab gyventojų. Jau pusmetį kosmines sąskaitas už šildymą gaunanti panevėžiečių šeima elektros sąskaitų išklotinę dėlioja ant grindų ir neranda nei logikos, nei paai&sca...
-
Ekonomistas: Vakarų Europoje labai rimtai svarstomas katastrofinis scenarijus
Jei Rusija visiškai sustabdytų gamtinių dujų tiekimą Europai, daug dujų suvartojančios pramonės šakos kai kuriose šalyse keletui mėnesių būtų uždarytos, mano ekonomistas Algirdas Bartkus. Anot jo, Europai tai būtų „kata...