Parlamentas ketvirtadienį apsispręs, ar priimti svarstyti parlamentinei opozicijai priklausančių konservatorių ir liberalų siūlymą Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Referendumo įstatymo.

KT turėtų pasakyti, ar galima rengti referendumus, kuriems įvykus kiltų teisinė kolizija, kai viena konstitucinė nuostata prieštaraus kitai.

Į KT Seimas turėtų kreiptis prieš paskirdamas datą, kada turi įvykti referendumas, kuriuo norima uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims.

Anot kreipimosi iniciatorių, dabar, Seimui, gavus ekspertų išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, parlamentarams nesuteikiama teisė spręsti dėl tokio referendumo skelbimo.

Įstatyme numatyta, kad Seimas, gavęs tinkamai įformintą grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka įstatymą, sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, parlamentas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ji negali būti pagrindas neskelbti referendumo.

Stodama į Europos Sąjunga Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo bendrijai priklausančių kitų valstybių piliečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galios. Tuo metu iniciatyvinė grupė surinko 300 tūkst. rinkėjų parašų ir siūlo rengti referendumą, kuriuo būtų siūloma tokį draudimą įrašyti į Konstituciją.