- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) už centralizuotai tiekiamą šildymą gyventojams laikinai bus kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.
Už tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 112 Seimo narių, prieš nebuvo, o devyni parlamentarai susilaikė: penki „valstiečiai“ Valius Ąžuolas, Jonas Jarutis, Eugenijus Jovaiša, Dainius Kepenis ir Asta Kubilienė, du „darbiečiai“ Artūras Skardžius ir Valentinas Bukauskas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Zenonas Streikus ir valdantiesiems priklausantis liberalas Andrius Bagdonas.
Opozicija tvirtino, kad eidama tokiu išaugusių šilumos kainų naštos mažinimo keliu Vyriausybė pasirinko „itin ribotą antiinfliacinę priemonę“.
LNK reportažas:
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, centrinio šildymo paslaugos vartotojai iki šiol buvo diskriminuojami, nes elektros ir dujų kainų augimas buvo pažabotas anksčiau, leidus gyventojams susimokėti per kelerius metus.
Jos teigimu, PVM už šildymą kompensavimas iš biudžeto yra laikinas, o nuo liepos 1-osios įsigaliojus naujoms kainoms, pasak jos, akivaizdu, kad reikės naujų sprendimų.
„Neatmetu, kad taip pat ir pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, tačiau labai prašyčiau neužbėgti už akių tiems sprendimams, kurių reikės tada, kada bus aiškesnės prognozės tiek dėl kainų, tiek dėl ekonominės raidos“, – Seime teigė I. Šimonytė.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pripažino, kad PVM lengvatos dengimas iš biudžeto nėra „pats elegantiškiausias“ sprendimas siekiant sušvelninti infliacijos padarinius.
„Juo yra išleidžiamos viršplaninės pajamos netikslinant biudžeto, nustatomas efektyvus pridėtinės vertės mokesčio tarifas be konsultacijų su Europos Komisija, kaip to reikalauja Pridėtinės vertės mokesčio direktyva, be to, jis įsigalioja atbuline data, kas, matyt, irgi nėra įprasta ir išskiriama viena šildymo rūšis iš eilės visų kitų“, – Seimo posėdyje teigė jis.
Tuo labiau, sumažinus pridėtinės vertės mokesčio tarifą pritaikius kompensaciją visa nauda, nes reguliuojama kaina, atitektų vartotojui.
„Tuo labiau, sumažinus pridėtinės vertės mokesčio tarifą pritaikius kompensaciją visa nauda, nes reguliuojama kaina, atitektų vartotojui“, – pridūrė M. Majauskas.
Jis pabrėžė, kad komitetas kreipėsi į Vyriausybę su prašymu peržiūrėti galiojančią kompensavimo už šildymą tvarką, kuri dabar taikoma 125 tūkst. žmonių ir yra prieinama tik nepasiturintiems.
Pasak parlamentaro, dabar nėra diskriminuojamos kitos šildymo rūšys: „Ar tu dujomis, elektra, malkomis, ar centriniu šildymu šildaisi, kompensacijos yra prieinamos visiems, kurie šildosi skirtingomis rūšimis, tačiau tik tiems, kurie yra nepasiturintys“.
M. Majausko teigimu, Latvijoje kompensacija prieinama 170 tūkst. žmonių, nors ten gyvena 1,5 karto mažiau gyventojų negu Lietuvoje.
Kai kurie parlamentarai priekaištavo, kad paramos gyventojai gali ir nepajusti, nes ji bus labai maža. Be to, pasak jų, ši priemonė būtų diskriminacinė, nes negaliotų besišildantiems elektra, dujomis arba malkomis.
Tačiau Seimas atmetė visus parlamentarų teiktus siūlymus, įskaitant Eugenijaus Sabučio ir Kęstučio Vilkausko pataisą, kuria jie siūlė iš valstybės biudžeto laikinai padengti PVM ir už elektrą, dujas bei malkas.
Premjerės I. Šimonytės teigimu, PVM kompensavimas pasiekia vartotoją tik vienu atveju: kada yra jis taikomas reguliuojamoms kainoms.
„Centrinis šildymas būtent toks yra. Malkos tokios nėra ir, deja, dabartinėje ekonomikoje yra labai daug prekių kategorijų, kurioms per pastaruosius metus yra ištikę dėl įvairių priežasčių įvairūs šokai, kur kainos padidėjo kartais ir tokia yra konjunktūra ir ne faktas, kad nustačius kokią nors lengvatą, ypač kompensavus kainas už praeitį, kokiu nors būdu pamatysime pačios kainos rinkoje pokytį, nes jį nustato paklausa ir pasiūla“, – aiškino ji.
Nepritarta ir analogiškiems devynių „darbiečių“ bei Lietuvos regionų frakcijos narių Andriaus Palionio ir Jono Pinskaus siūlymams. „Valstiečių“ frakcijos narys Gintautas Kindurys siūlė PVM mažinti suskystintoms dujoms balionuose ir nepriklausomų tiekėjų tiekiamai elektros energijai, bet irgi nesulaukė Seimo paramos.
Seimas nesutiko ir PVM lengvatą šildymui taikyti iki 2023 metų šildymo sezono pabaigos.
Socialdemokratas Eugenijus Sabutis tikino, kad PVM mažinimas turi pasiekti kuo daugiau gyventojų, neskirstant juos „į labiau ar amžiau“ nusipelniusius gauti paramą iš valstybės.
„Galima sakyti, kad Vyriausybės sprendimas labiausiai nukreiptas į urbanizuotas vietas, ypač Vilnių, kur labiausiai susiduria su šildymo kainų augimu, tačiau tai nėra ir neturi būti pretekstas užmiršti ir kitų gyventojų, nes valstybė nesibaigia teis sostinės riba. Pavažiuokime toliau ir matysime individualius namus, kuriuose gyvena tiek jaunos šeimos auginančios mažamečius vaikus, tiek senjorai, bet jiems Vyriausybės siūloma lengvata negalios“, – siūlė socdemas.
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis PVM už centralizuotą šildymą kompensavimu skurstančių žmonių padaugės 1 proc. ar 1,5 proc., atsiras didelė diskriminacija.
„Darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės skaičiavimais, pataisos leis sutaupyti vidutiniškai nuo 4 iki 8 eurų tiems gyventojams, kurie prisijungę prie centrinio šildymo.
„Jie sudaro šiandien bene 50 proc. vartotojų. Tai reiškia, kad kita dalis, dar apie 700 tūkst. vartotojų šis PVM dengimas visiškai neliečia“, – teigė ji.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl tokios PVM lengvatos biudžeto netektis sieks 23,3 mln. eurų.
Kompensuodama PVM šildymui nuo šių metų sausio iki šildymo sezono pabaigos valdžia siekia iš dalies sumažinti žmonių finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų.
Dabar centriniam šildymui ir malkoms kūrenimui taikomas 9 proc. PVM, o elektrai ir dujoms – standartinis 21 proc. PVM tarifas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus27
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...