Seimas svarstys parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto teikiamą variantą, kuris nesiskiria nuo Vyriausybės teiktų pakeitimų. Opozicijos siūlymo mokestį paversti nuolatiniu ir rinkti pagal šiek tiek kitokius principus komitetas nepalaikė.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad išskirtinė situacija dėl išaugusių bankų pelnų tęsis dar bent vienerius metus – palūkanų normos turėtų stabilizuosis tik 2025 metų antroje pusėje ir tik tuomet bankų pelnas iš grynųjų palūkanų pajamų mažėtų.  

Mokesčio pratęsimui nepritarianti Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau yra sakiusi, kad jis silpnins konkurenciją rinkoje, o valdžia laužo pažadą, jog prieš metus įvestas mokestis bus laikinas. Pasak jos, bankai moka didesnius pelno mokesčius (įprastą 15 proc. tarifą ir papildomus 5 proc.), be to, kitais metais kredito įstaigoms numatoma dar vienu punktu jį padidinti. 

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad šio mokesčio reikšmė mažėja. 

LB skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų galima surinkti 50–70 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas anksčiau sakė, kad už 2025-uosius iš mokesčio gauta suma leistų sumokėti avansinį mokėjimą už dar vieną vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą.

Įnašo lėšos skiriamos ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, bet ir kitoms su krašto gynyba susijusioms reikmėms.