Už naują Darbo kodekso redakciją balsavo 65 Seimo nariai, prieš - 12, o susilaikė 14 parlamentarų.

Naujasis Darbo kodeksas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio paketų, kuriuo siekiama tobulinti darbo santykių reglamentavimą.

Darbo kodeksas pirmiausia supaprastino darbuotojų atleidimą ir sumažino išeitines išmokas. Seimas leido darbdaviams darbuotoją atleisti labai greitai ir nenurodant priežasties, išmokant pusės metų darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, vienoje vietoje dirbusiam vienerius ar daugiau metų žmogui bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių, o iki metų - pusės darbo užmokesčio išmoka. Be to, jis turės būti įspėjamas atitinkamai prieš vieną mėnesį ir dvi savaites.

Šie terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų ir kuriems iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai, trigubinami - jei lieka mažiau kaip dveji metai bei neįgaliesiems.

Kodeksas numato, kad nuo 2017-ųjų bus galima dirbti ne daugiau kaip 180 valandų viršvalandžių per metus - 60 valandų daugiau nei dabar, tačiau kolektyvinėje sutartyje galėtų būti susitarta dėl ilgesnės jų trukmės. Už viršvalandžius darbdavys atsiskaitytų arba pinigais, arba atostogomis, ko dabar nėra.

Naujajame Darbo kodekse taip pat numatyta galimybė sudaryti neterminuotas, terminuotas, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams bei sezoninio darbo sutartis .

Terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui leista sudaryti ir tada, jeigu dėl to darbuotojai ir darbdaviai nesusitars kolektyvinėje sutartyje. Tokių sutarčių negalės būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sutarčių.

Darbdaviai, kurie dels atsiskaityti su atleistais darbuotojais, privalės mokėti trijų mėnesių vidutinio atlyginimo netesybas.

Kasmetinės darbuotojų atostogos bus skaičiuojamos darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar. Nuo kitų metų atostogos truks 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, ir 24 darbo dienas - jei dirbama šešias dienas. Dabar jos trunka 28 kalendorines dienas.

Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje papildomos kasmetinės atostogos bus suteikiamos tik tada, jeigu dėl to bus susitarta kolektyvinėje sutartyje.

Seimas nusprendė, kad šalies įmonėse išliks darbo tarybos. Jos darbdavio iniciatyva privalės būti sudarytos, kai vidutinis įmonės darbuotojų skaičius bus dvidešimt ir daugiau.

Darbo sutartys su įmonių profesinių sąjungų tarybų ir valdybų nariais galės būti nutrauktos ir vykstant darbo ginčams. Darbo sutartis negalėtų būti nutraukta tik su profesinės sąjungos valdybų ir tarybų vadovais ir darbuotojų patikėtiniais.

Trišalė taryba bus sudaroma Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš 15 narių: po lygiai iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų atstovų, Vyriausybės atstovų. Trišalės tarybos atstovas negalės eiti pareigų daugiau nei 2 kadencijas iš eilės.

Vyriausybės tikisi, kad naujasis Darbo kodeksas ir įstatymai dėl „Sodros“ reformos įsigalios nuo 2017 metų.

Darbuotojų skatinimui neskirs 25 proc.

Darbdaviai darbuotojų skatinimui neprivalės skirti iki 25 proc. įmonių pelno. 

Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko svarstyti ir balsuoti dėl šios parlamentaro Vytauto Antano Matulevičiaus pataisos, kuriai buvo pritaręs Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

„Rinkėjai šitą Seimo sprendimą prisimins“, - po balsavimo teigė parlamentaras.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas BNS anksčiau yra sakęs, kad toks skatinimas yra ne vienoje Europos Sąjungos šalyje.

Šiuo metu Lietuvoje galioja 15 proc. pelno mokesčio tarifas.  

Trijų mėnesių netesybos

Parlamentarai nesutiko sugriežtinti finansinių sankcijų darbdaviams, kurie dels atsiskaityti su atleistais darbuotojais.

Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, atsisakė svarstyti „tvarkiečio“ Algimanto Dumbravos pataisą, kuria jis siūlė numatyti dvigubai ilgesnes netesybas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas tokiai pataisai buvo pritaręs.

Po Seimo sprendimo lieka galioti per svarstymą patvirtintas variantas - darbdaviui delsiant atsiskaityti, jis privalės mokėti netesybas, kurių dydis - trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė, netesybos būtų mokamos už kiekvieną uždelstą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už tris mėnesius.

Naujojo Darbo kodekso vienas kūrėjų, Vilniaus universiteto mokslininkas Tomas Davulis BNS anksčiau yra sakęs, kad nesulaukdamas, kol darbdavys su juo atsiskaitys, atleistas darbuotojas gali kreiptis į teismą.

Papildomos atostogos – kolektyvinėje sutartyje

Nuo 2017 metų darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje papildomos kasmetinės atostogos bus suteikiamos, jeigu dėl to bus susitarta kolektyvinėje sutartyje.

Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, pritarė liberalo Gintaro Steponavičiaus pataisai, kuria jis pasiūlė dėl tokių atostogų su darbdaviu tartis asmeniškai, nes dabar papildomos kelių dienų atostogos už darbo stažą priklauso automatiškai ir skiriamos pagal Vyriausybės nutarimą.

Pagal G.Steponavičiaus siūlymą, nuo kitų metų papildomų kasmetinių atostogų trukmė ir jų sąlygos būtų nustatomos kolektyvinės sutartyse.

Profsąjungų teigimu, tokias sutartis turi apie 15 proc. šalies įmonių.

Pagal dabar mažiausiai trijų kalendorinių dienų kasmetinės papildomos atostogos priklauso darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamą darbo stažą toje pat darbovietėje. Už kiekvienus paskesnius 5 metus suteikiama dar po 1 dieną papildomų atostogų.

Seimas taip pat pritarė parlamentaro siūlymui papildomų atostogų nebesuteikti už ypatingą darbo pobūdį ir už darbą sunkiomis sąlygomis.

Atostogos – 20 darbo dienų

Kasmetinės darbuotojų atostogos ateityje bus skaičiuojamos darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar, bet bendras jų skaičius nesikeis.

Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, nutarė, kad nuo kitų metų atostogos truks 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, ir 24 darbo dienas - jei dirbama šešias dienas. Dabar jos trunka 28 kalendorines dienas.

Seimas taip pat pritarė valdančiųjų frakcijų vadovų „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, „tvarkiečio“ Kęstučio Bartkevičiaus ir socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisai - darbuotojams iki 18 metų ir neįgaliesiems numatomos 25 dienų kasmetinės atostogos.

Prekybininkai dirbs per šventes

Seime galutinai žlugo idėja apriboti prekybos centrų veiklą per didžiąsias metų šventes.

Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko balsuoti už socialdemokračių Birutės Vėsaitės  ir Orintos Leiputės siūlymą parduotuvėms uždrausti dirbti per šešias svarbiausias metų šventes - sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją bei pirmas Kalėdų ir Velykų dienas.

Seimas panašias pataisas jau yra svarstęs pernai, tačiau galiausiai persigalvojo ir atmetė socialdemokrato Broniaus Paužos parengtą Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisą.

Nenustatytos apimties darbo sutartys

Seimas nusiteikęs įteisinti vadinamąsias tuščias - nenustatytos apimties darbo sutartis, kurioms labiausiai priešinasi profsąjungos - jos teigia, kad tai gali neigiamai paveikti darbo rinką.

Parlamentarai, antradienį pradėjęs naujojo Darbo kodekso priėmimą, atmetė visus Seimo narių siūlymus neįteisinti tokių sutarčių.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė ir Trišalės tarybos narė Gražina Gruzdienė BNS yra sakiusi, kad tokias darbo sutartis turi tik dvi valstybės.

„Tai yra pati pavojingiausia darbo sutarčių forma. Žmogui yra didelė įtampa ir socialinis nesaugumas, nes dirba ir gyvena budinčiame režime“, - teigė G.Gruzdienė.

Pasak jos, pagal tokias sutartis dirbantys žmonės niekada nežino, kiek uždirbs per mėnesį.

Naujajame Darbo kodekse taip pat numatyta galimybė sudaryti neterminuotas, terminuotas, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams bei sezoninio darbo sutartis . 

Laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimas

Laikino įdarbinimo įmonės ateityje galės veikti ir be licencijos.

Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, neatsižvelgė į Seimo teisininkų bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą ir pritarė valdančiųjų frakcijų vadovų „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, „tvarkiečio“ Kęstučio Bartkevičiaus ir socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisai atsisakyti tokio licencijavimo idėjos.

Už balsavo 59 Seimo nariai, prieš - vienas, o susilaikė 16.

Laikinų įdarbinimo įmonių licencijavimu, pasak Seimo Teisės departamento, siekiama užtikrinti laikinų darbuotojų teisių apsaugą.

„Informacijos teikimas yra mažesnė našta verslui palyginus su licencijavimu“, - teisininkų teigiama išvadoje.

Seimui nenumačius licencijavimo, tokios įmonės vis tiek būtų valstybės prižiūrimos - jos turėtų teikti Darbo inspekcijai informaciją.

Seimas darbuotojų nuomą įteisino 2011 metų pavasarį.

Terminuotos sutartys nuolatiniam darbui

Seimas linkęs įteisinti terminuotos darbo sutartis nuolatiniam darbui bei leisti jas sudaryti ir tada, jeigu dėl to darbuotojai ir darbdaviai nesusitars kolektyvinėje sutartyje. 

Seimas, antradienį pradėjęs naujojo Darbo kodekso priėmimą, 54 balsais už, 8 - prieš ir 18 susilaikius, pritarė valdančiųjų frakcijų vadovų „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, „tvarkiečio“ Kęstučio Bartkevičiaus ir socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisai - taip Seimas atšaukė savo ankstesnį sprendimą, kad terminuota darbo sutartis nuolatiniams darbui ateityje galėtų būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje.

Šis Seimo sprendimas dar nėra galutinis - liko paskutinis balavimas dėl viso Darbo kodekso.

Pasak I.Šiaulienės, naujos pataisos skatins terminuotas darbo sutartis, daugiau žmonių būtų įtraukta į darbo rinką: „Dabar yra sudaroma mažiausiai tokių sutarčių“.

Tuo tarpu konservatorius Rimantas Jonas Dagys tikino, kad šios sutartys apsunkins galimybę gauti paskolas, nes, pasak jo, bankai skeptiškai žiūri į pajamas, gautas dirbant pagal terminuotas darbo sutartis.

Seimas sutiko, kad tokių sutarčių ateityje negalės būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sutarčių.

Vieno darbuotojo kelių tokių, bet skirtingų funkcijų, darbo sutarčių bendra trukmė negalės viršyti penkerių metų. Kitu atveju tokia darbo sutartis tampa neterminuota, o laikas tarp darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo stažą, tačiau neturės būti apmokami.

Terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui iki šiol nebuvo įteisintos. Dabar galiojantis Darbo kodeksas tokias sutartis leidžia sudaryti ne ilgiau kaip iki 2 metams vienai funkcijai, o iki 5 metų - daugiau funkcijų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar Lietuvoje pagal pagal terminuotus susitarimus dirba apie 2,7 proc. darbuotojų.

Prieš konkrečius išeitinių dydžius

Seimas priešinasi, kad naujajame Darbo kodekse būtų numatyti konkretūs išeitinių išmokų dydžiai darbuotojams, kurie darbo netektų darbdavio iniciatyva.

Seimas, antradienį pradėjęs naujojo Darbo kodekso priėmimą, pritarė valdančiųjų frakcijų vadovų „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, „tvarkiečio“ Kęstučio Bartkevičiaus ir socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisai, kad tokiam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į jo nepertraukiamą darbo stažą.

Už tai balsavo 56 Seimo nariai, prieš - 15, o susilaikė 13.

Pritardamas tokiai pataisai, Seimas atmetė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą, kad darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, išmoka siektų vieno mėnesio atlyginimą, 10-20 metų - dviejų, o 20 metų ir ilgiau - trijų mėnesių atlyginimą.

Tokias pat išeitines išmokas siūlo ir K.Daukšys, K.Bartkevičius bei I.Šiaulienė, tačiau jie siekia nustatyti lubas - vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka negalėtų viršyti dviejų minimalių mėnesio algų (nuo liepos MMA - 380 eurų). Dirbusiems 5-10 metų, ji siektų dvi MMA (760 eurų), 10-20 metų - keturias MMA (1520  eurų), o ilgiau nei 20 metų - šešias MMA (2280 eurų).

Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas buvo palankesnis žmonėms - jiems priklausytų didesnės išeitinės.

Šis Seimo sprendimas dar nėra galutinis - liko paskutinis balavimas dėl viso Darbo kodekso, o taip pat dėl Garantijų darbuotojams, darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projekto, kuris ir nustatytų konkrečius išmokų dydžiu ir kitas jų mokėjimo aplinkybes. Projektui Seime dar tik pritarta po pateikimo.

Dviejų algų dydžio išeitinės

Nuo 2017 metų ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusį vienerius ar daugiau metų, bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o iki metų - pusės darbo užmokesčio išmoka.

Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui dvigubai padidinti išmokas - už balsavo 72 Seimo nariai, o susilaikė 11. 

Seimas taip pat nustatė, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojas turės būti įspėjamas prieš vieną mėnesį, o išdirbus trumpiau negu vienerius metus, – prieš dvi savaites. Šie terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų ir kuriems iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai, trigubinami - jei lieka mažiau kaip dveji metai bei neįgaliesiems.

Toks sprendimas dar nėra galutinis - liko paskutinis balavimas dėl viso Darbo kodekso.