- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikai, verslininkai bei neįgaliųjų organizacijų atstovai diskutuoja, kokį pelną ateityje leisti palikti socialinėms įmonėms.
Šis klausimas kelia daugiausia diskusijų, Seime svarstant Socialinių įmonių įstatymo pataisas
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas praėjusią savaitę vėl padarė pertrauką, tikimasi, kad iki kovo suinteresuotos pusės ras kompromisą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šioms įmonėms siūlo leisti į plėtrą ir neįgaliųjų įdarbinimą investuoti iki 75 proc., o Ekonomikos komitetas – 50 proc. pelno.
Socialdemokratas Algirdas Sysas praėjusią savaitę komiteto posėdyje priminė, kad socialinių įmonių reformą paskatino priekaištai, kad jos siekia pelno, o ne rūpintasi neįgaliųjų įdarbinimu bei socializacija,
Neturime jokio įdirbio, nėra gerosios patirties, pradėkime nuo 50 proc. pradžiai, paskui galėsime pakelti.
A. Sysas prognozavo, kad nustačius įmonei paliekamo 50 proc. pelno normą, „sulauksime tų pačių grėblių, ant kurių lipsime ir gausime guzus“: „Ir 25 proc. yra per daug“.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys pasigedo motyvų ir pagrįstumo.
„Nematau pavojaus, kad 75 proc., bet tai turi būti pagrįsta ir įvertinta. (...) Ar jie turi ekonominę logiką, ar užteks tiek plėtrai?“, – klausė R. J. Dagys.
Verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas komitete tikino, kad 75 proc. pelno lubos yra per aukštos – verslas, anot jo, pritaria 50 proc. ribai.
„Neturime jokio įdirbio, nėra gerosios patirties, pradėkime nuo 50 proc. pradžiai, paskui galėsime pakelti“, – teigė verslininkų atstovas.
Socialinės bendrovės „Smiltainis ir Ko“ direktorius Aivaras Šidla komiteto posėdyje priekaištavo, kad įstatyme nenumatoma, kur ir kaip pelnas galėtų būti reinvestuojamas.
„Nematant to, kyla tokia grėsmė, kad jeigu bus neaiškioms reikmes reikalaujama reinvestuoti įmonių pelną, tokiu atveju jos patirs riziką tapti nekonkurencingomis, nes negalės investuoti ten, kur labiausiai reikia – į technologijas darbo užmokesčio augimą, aplinkos pritaikymą“, – tvirtino A. Šidla.
Socialinių įmonių asociacijos ir bendrovės „Liregus“ vadovas Leonas Kirkilovskis taip pat siūlė numatyti konkretų reinvesticijų tikslą. Pasak jo, jos galėtų būti skiriamos bet kokioms įmonės reikmėms.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė parlamentarams pranešė, kad iš beveik 6 tūkst. socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų 380 yra su sunkiausia negalia, o atviroje rinkoje, kur dirba apie beveik 42 tūkst. žmonių su negalia, tokių yra tik 825. Pasak jos, tai įrodo, kad neįgaliesiems darbą susirasti yra sunku.
Dabar Lietuvoje veikia 177 socialinės įmonės: 155 uždarosios akcinės bendrovės, 17 viešųjų įstaigų, 3 individualios įmonės, po vieną mažąją bendriją ir akcinę bendrovę.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje dabar yra 300 tūkst. žmonių su negalia, iš jų 159 tūkst. – darbingo amžiaus.
Naujas taisykles, pagal kurias ateityje veiktų socialinės įmonės, Seimas svarsto nuo 2017 metų gruodžio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...