Šis specialus fondas turėtų generuoti apie 400 mln. eurų papildomų lėšų keliams, o bendrą jų finansavimą padidintų iki beveik 1 mlrd. eurų.   

Paskutiniame pavasario sesijos plenariniame posėdyje pirmadienį už Valstybinio kelių fondo įstatymo projektą balsavo 97 Seimo nariai, prieš nebuvo, o aštuoni susilaikė. 

Susisiekimo ministerija sako, tokio fondo steigimas rodo naują etapą Lietuvos kelių sektoriuje.

„Šalies kelių būklė blogėja greičiau nei spėjame juos tvarkyti, lėšų nuolat trūksta, todėl Kelių fondas sustabdys susisiekimo infrastruktūros degradaciją – prastos būklės keliais vėl bus įmanoma važiuoti, o avarinės būklės byrantys tiltai taps saugūs“, – pranešime sakė ministras Eugenijus Sabutis.

Jo teigimu, didžioji dalis šalies kelių neatitinka techninių reikalavimų, kyla grėsmė vairuotojų gyvybėms, nacionaliniam saugumui, regionų atskirčiai.

Raginęs balsuoti už fondo steigimą socialdemokratas Karolis Podolskis tikino, kad jis bus naudingas savivaldai: „Savivaldybėms bus daugiau aiškumo dėl kelių tvarkymo“. 

Tuo metu opozicinių konservatorių atstovė Gintarė Skaistė kartojo, kad beveik visos lėšos į fondą plauks iš tų pačių šaltinių, iš kurių ir dabar finansuojamas kelių tiesimas ir remontas, o išimtis būtų tik pajamos iš e. tollingo sistemos.

Ji taip pat pasigedo didesnio fondo lėšų skirstymo skaidrumo.   

„Be skaidrumo, be naujų pajamų šaltinių, be laiku įgyvendinamo e. tollingo fondas bus tik nauja dėžutė senoms problemos susidėti“, – Seimo posėdyje teigė parlamentarė. 

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad dalį fondo lėšų paėmus iš kitų valstybės biudžeto eilučių galimybės finansuoti bendras išlaidas nesumažės.  

Seime pristatydamas fondo projektą susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigė, kad įsteigus jį būtų pagerinta valstybinės reikšmės kelių būklė, jiems skiriamas didesnis finansavimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda birželio pradžioje išreiškė viltį, kad naujas valstybinis Kelių fondas užtikrins didesnį kelių finansavimą. Anot jo, fondas turi būti grįstas papildomais finansavimo šaltiniais, antraip rizikuoja likti popieriniu projektu be praktinės naudos gerinant kelių būklę.

Daugiausia – iki 200 mln. eurų – į fondą tikimasi surinkti iš sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, kuris pakeis dabartines vinjetes.

Dar 60 mln. eurų tikimasi gauti iš automobilių registravimo mokesčio, 18 mln. eurų – tokio pat krovininių transporto priemonių mokesčio, dar 30 mln. eurų – iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kelių rinkliavų bei mokesčių už vinjetes nesumokėjimą.

Dar apie 100 mln. eurų fondas galėtų skolintis.  

Fondo lėšos bus naudojamos strateginiams valstybinės reikšmės kelių atkūrimo projektams: rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, aplinkkelių tiesimui ir infrastruktūros pritaikymui gynybos bei civilinės saugos poreikiams. Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos išliks kaip pagrindinė priemonė, užtikrinanti kasdienį kelių būklės palaikymą ir priežiūrą. Šios lėšos taip pat išliks kaip esminis finansavimo šaltinis savivaldybėms priklausančių vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai plėtoti.

Šio fondo lėšų sąmatą pagal pajamas ir išlaidas tvirtins Seimas kartu su metiniu biudžetu, o išlaidų paskirstymą pagal tikslus ir prioritetus tvirtins susisiekimo ministras.

Fondą valdys akcinė bendrovė „Via Lietuva“, kuri bus atsakinga už lėšų pervedimą rangovams, biudžeto planavimą, sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir atskaitomybę.

Susisiekimo ministerijos teigimu, Lietuvoje beveik 40 proc. valstybinės reikšmės kelių yra prastos arba labai prastos būklės. Ypač kritinė tiltų ir viadukų būklė – daugiau nei 100 šių statinių yra avarinės būklės.

Ministerijos skaičiavimu, valstybinės ir vietinės reikšmės keliams vien šiemet trūksta apie 1,27 mlrd. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje 2024-2025 metais skirta po 583 mln. eurų.