- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, leidžiančioms į valstybės įmonę pertvarkytos Kelių direkcijos valdybos daugumą suformuoti iš valstybės tarnautojų.
Tai reiškia, kad po pertvarkos pusė valdybos narių liks nepriklausomi, kaip ir yra ir dabar.
Už tai, kad įstatymas būtų priimtas su prezidento pataisomis, balsavo 107 Seimo nariai, prieš vienas, o susilaikė 13. Pirmu balsavimu dėl pasiūlymo priimti visą grąžintą įstatymą be pakeitimų valdantiesiems pritrūko balsų: už balsavo 64, prieš – 48, susilaikė 7.
Prezidento veto įveikti reikėjo mažiausiai 71 balso.
G. Nausėda sako remiantis Kelių direkcijos pertvarką į valstybės įmonę, tačiau pasisako prieš nuostatą, kad dauguma jos valdybos narių būtų valstybės tarnautojai.
Valdantieji sako, kad Kelių direkcija įgyvendins Vyriausybės programas, todėl tuo turi rūpinti valstybės tarnautojai.
Opozicijos atstovai įsitikinę, kad iš valstybės atstovų sudarytos valdybos ne tik prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), bet ir netenkintų valstybės institucijų, nes nėra norinčių valdybose dirbti darbuotojų.
Mano manymu, tikslas nėra personalija, o tikslas yra pakeitus personaliją, žengti toliau politinės korupcijos žvyrkeliais paverčiant juos blizgančiu asfaltu.
Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad tokiu būdu siekiama atleisti „nepatogius vadovus“.
Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad pataisų priėmimas primena politinę korupciją.
„Mano manymu, tikslas nėra personalija, o tikslas yra pakeitus personaliją, žengti toliau politinės korupcijos žvyrkeliais paverčiant juos blizgančiu asfaltu“, – teigė E. Getvilas.
Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma mano, kad Seimo kadencijos pabaigoje parlamentarams netinka daryti „rimtas struktūrines reformas“.
„Tai reikia daryti kadencijos pradžioj, (...) kad per kadenciją būtų galima ir parodyti, ką ta reforma davė ar nedavė“, – aiškino jis.
Reaguodami į tai, kad Kelių direkcijos valdybą Seimas buvo nutaręs formuoti iš valstybės atstovų daugumos, valdantieji suskubo keisti ir kitų valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų formavimą – Seimas gegužės pabaigoje priėmė svarstyti atitinkamas grupės parlamentarų parengtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas. Šių pakeitimų likimas priklausys nuo to, kaip dėl prezidento veto balsuos Seimas – jeigu atmes, pataisos kelią skinsi toliau.
Dabar Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas numato, kad į valdybas turi būti skiriami ne tik valstybės tarnautojai, bet ir nepriklausomi nariai – jie turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusę narių, o bent penktadalį – darbuotojų atstovai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti1
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis8
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...