- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Ekonomikos komitetas norėtų, kad socialinės įmonės ateityje į savo plėtrą ir neįgaliųjų įdarbinimą investuotų ne daugiau kaip 50 proc. pelno. Tokia pelno paskirstymo norma taikoma valstybės valdomoms įmonėms.
Šį siūlymą kitą savaitę svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir nuspręs, ar šiek tiek nuleisti dabar numatomą pelno naudojimo kartelę.
Naujojoje socialinių įmonių veiklos ir rėmimo tvarkoje siūloma, kad nuo kitų metų 75 proc. uždirbto pelno įmonė turėtų investuoti į savo veiklą – jos būtų naudojamos į darbo rinką pritraukti neįgaliuosius bei skatinti jų socialinę integraciją. Kai kurie parlamentarai ir socialinių įmonių atstovai sako, kad nauja tvarka, nebeleisianti bendrovių savininkams laisvai skirstyti pelno, paskatins socialinių įmonių užsidarymus.
Socialinės bendrovės „Smiltainis ir Ko“ direktorius Aivaras Šidla komiteto posėdyje teigė, kad nustačius 75 proc. pelno reinvestavimo normą, įmonių savininkai nebegalės susigrąžinti investicijų.
„Savo įmonę kažkada perėmiau labai prastos būklės. Kaip fizinis asmuo esu pasiėmęs paskolą ir tuos pinigus įdėjęs gelbėjant įmonę. Iš ekonominės pusės, jei 75 proc. įmonės pelno bus reninvestuojamas, nebeliks ekonominės logikos man, įdėjusiam lėšas į verslą, kaip jas galėsiu susigrąžinti“, – savo istoriją parlamentarams pasakojo A. Šidla.
Konservatorius Dainius Kreivys įsitikinęs, kad 75 proc. pelno investavimo riba „naikins iniciatyvas steigti socialines įmones“. Jis mano, kad socialinėse įmonėse galėtų būti reinvestuojama 25–35 proc. pelno.
„Įmonės integruoja darbuotojus su didžiausia negalia, o mes viską iš jų atimame. (...) Nebesikurs, išsiardys visos įmonės. Jeigu mūsų tikslas jas paleisti, tai taip ir pasakykime,“ – pareiškė jis.
D. Kreivys prognozuoja, kad sugriežtinus pelno naudojimą, 95 proc. socialinių įmonių užsidarys.
Liberalas Eugenijus Gentvilas stebėjosi, kodėl socialinėms įmonėms skirtingai negu valstybės valdomose bendrovėse ketinama nustatyti griežtesnius standartus dėl pelno panaudojimo.
„Savoms įmonėms nekeliame tokių reikalavimų kaip čia, privataus kapitalo pagrindu sukurtoms. Kodėl taikome griežtesnius standartus čia negu valstybinėms įmonėms?“ – klausė parlamentaras.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienė teigė, kad į socialinių įmonių investuojamo pelno norma pasirinkta įvertinus kitų šalių praktiką.
„Pagrinde visur dominuoja 100 proc. pelno reinvestavimas. Pirma siūlėm 50 proc., o paskui apsistojome ties 75 proc.“, – sakė E. Radišauskienė.
Pasak jos, iš 7 tūkst. neįgaliųjų, dirbančių socialinėse įmonėse, 343 yra su pačia sunkiausia negalia.
Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė nurodė, kad 2018 metais 5,2 tūkst. neįgaliųjų buvo įdarbinta ne į socialines įmones ir jų darbo vietų finansavimui valstybė skyrė 4,6 mln. eurų.
Dabar Lietuvoje veikia 177 socialinės įmonės: 155 uždarosios akcinės bendrovės, 17 viešųjų įstaigų, 3 individualios įmonės bei po vieną mažąją bendriją ir akcinę bendrovę.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje dabar yra 300 tūkst. žmonių su negalia, iš jų 159 tūkst. – darbingo amžiaus, tačiau tik 47,7 tūkst. dirba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas2
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume14
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų3
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...