Pereiti į pagrindinį turinį

Seime – tolimojo susisiekimo maršrutų tinklo plėtros paieškos

2024-04-13 12:15

Siekiant lankstesnio naujų tolimojo susisiekimo maršrutų nustatymo, siūloma naikinti reikalavimą, kad naujos trasos su jau esamais maršrutais negali sutapti daugiau kaip 50 procentų.

Seime – tolimojo susisiekimo maršrutų tinklo plėtros paieškos
Seime – tolimojo susisiekimo maršrutų tinklo plėtros paieškos

Seimas po pateikimo šią savaitę priėmė svarstyti tokias vežėjų konkurenciją didinsiančias Kelių transporto kodekso pataisas: už balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo šeši, o susilaikė 44.  Toliau Seime jo bus svarstomos gavus Ekonomikos komiteto išvadą gegužės 21-ąją.

Pakeitimus siūlantis parlamentinio Aplinkos komiteto narys opozicinei demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Tomas Tomilinas sako, kad nauja tvarka leistų plėsti tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą, taip pat sudarytų galimybes keleiviams pasirinkti jiems patogesnį ar greitesnį maršrutą, o vežėjams – daugiau galimybių pradėti veiklą šioje rinkoje.

Anot jo, pataisos išspręstų „gana tragišką“ situaciją tarpmiestiniame viešajame transporte, nes 2021–2023 metais jis susitraukė trečdaliu, o reisų sumažėjo beveik dvigubai.

„Dabartinė rinka yra pakankamai iškreipta, oligopolinė, užfiksuojama, užšaldoma ir mes naujų maršrutų pamatyti negalime. Tarpmiestiniam pervežime absoliučiai dominuoja dvi įmonės“, – pristatydamas pataisas Seime teigė T. Tomilinas.

Dabartinė rinka yra pakankamai iškreipta, oligopolinė, užfiksuojama, užšaldoma ir mes naujų maršrutų pamatyti negalime.

„Siūlau atsisakyti nuostatos dėl maršrutų persidengimo draudimo. Kai mes turime oligopolinę rinką, kai turime du vežėjus, kurie absoliučiai dominuoja rinkoje, neleisti kitiems iš viso užeiti į rinką ir visiškai leisti dominuoti dviem įmonėms, tikrai nemanau, kad tai yra kraštutinumas, kuriam nepritariu“, – kalbėjo jis.

Tuo metu konservatorius Edmundas Pupinis prognozavo, kad nauja tvarka dar labiau sumažins maršrutų skaičių.

„Prie ilgo maršruto prisitaikydavo žmonės, važiavę trumpais maršrutais. Vežėjai paleisdavo trumpus maršrutus prieš pat tą ilgąjį maršrutą ir po kiek laiko tas, kuris važiavo ilgesniu maršrutu, numirė, kadangi jam kaštų nepadengdavo, nes iš vidurio buvo išimti žmonės, kuriuos jis paveždavo, taip subalansuodamas savo kaštus“, – sakė E. Pupinis.

T. Tomilinas sutiko, kad „visko gali būti“, bet abejojo, ar reisai, kurių pelningumas smuktų, būtų masiškai naikinami.

„Kai tik žmonių mobilumas krenta, tai atitinkamai atsiranda ilgalaikis nedarbas, socialinės problemos ir taip toliau. Mobilumas yra esminis ekonomikos variklis ir, jeigu mes turime žmonių, kurių nepasiekia paslaugos ar net komercinės paslaugos, tai yra didžiulė tragedija“, – teigė T. Tomilinas.

Seimo opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė siūlė apsvarstyti finansinės paramos savivaldai galimybę, kad ji galėtų priimtų daugiau sprendimų dėl keleivių vežimo.

„Ar kažkokia turėtų būti subsidija, pagalba savivaldybėms, kad jos lygiai taip pat derintų tuos maršrutus, kartu įsijungtų, nes didieji vežėjai, nemanau, kad sutiks taip labai lengvai (užleisti rinką – BNS)“, – tvirtino ji.

T. Tomilinas taip pat neatmeta, kad valstybė galėtų subsidijuoti vežėjus.

Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus duomenimis, dabar Lietuvoje tolimojo susisiekimo reisais keleivius veža apie 30 įmonių, prieš koronavurusio pandemiją buvo maždaug 40.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų