„Nebus taip paprasta apeiti Lietuvos sprendimą blokuoti tranzitą. Mes kažkada kalbėjome, kad atskiros valstybės, atskiros privačios įmonės tą galėtų padaryti, bet pasirinkti sprendimai, formulės, mano požiūriu, leidžia daryti tvirtą išvadą, kad apėjimo galimybė bus labai sunkiai randama. Čia, manau, yra labai svarbu, nes jeigu norime, kad sankcijos veiktų ir niekas iš to nepasipelnytų, kad „Belaruskalij“ ar koks nors kitas režimas jų neapeitų, reikia tuos dalykus sudėlioti“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.

„Iš esmės sprendimas yra toks, kad pasinaudojimas geležinkeliu, infrastruktūra negali leisti pasipelnyti Lukašenkos priešiškam režimui, daug problemų kuriančiam režimui – nuo migracijos krizės iki Rusijos pajėgų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Bet kas, kas norės pasinaudot geležinkelių infrastruktūra, turės gauti leidimą ir atitikti nacionalinio saugumo kriterijus“, – pridūrė NSGK pirmininkas.

LNK reportažas – vaizdo įraše:

L. Kasčiūnas sakė, kad jei „Belaruskalij“ pateiktų reikalavimą atlyginti nuostolius, Lietuva gintųsi teisinėmis priemonėmis, tačiau plačiau to nekomentavo.

ELTA primena, kad gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms valstybinei Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, įmonės krovinių judėjimas Lietuvos teritorija nesustojo, kadangi „Lietuvos geležinkeliai“ lapkričio pabaigoje iš bendrovės gavo netipinius išankstinius mokėjimus už jos krovinių pervežimus iki kovo.

Gruodžio 21 d. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą, kad 2018 m. OAO „Belaruskalij“ ir AB „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 m. spalio mėnesio sutarties pakeitimas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Sausio 12 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo nutarta, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir ji bus anuliuota nuo vasario 1 d.