„Norime pasidomėti, kaip tie pažadai tęsiami. Kaip buvo žadėta ir užfiksuota projektiniuose dokumentuose, Kauno oro uostas ir geležinkelio terminalas bus vienas. Žiūrėsime, ar tie pažadai išliko. Komitete juos buvome užfiksavę. Nes yra įtarimas, kad ateityje atvykus į modernų Kauno transporto mazgą reiks važiuoti iš vieno terminalo į kitą. Grįžtume į dvidešimtą amžių“, – BNS sakė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. 

Pasak jo, šį klausimą komitetas svarstė dar 2021 metų rugsėjį – tada Susisiekimo bei Finansų ministerijų atstovai žadėjo, kad Kauno oro uostas bus perkeltas į kitą teritoriją.

Komitetas tada buvo pritaręs nuomonei, kad įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą ir modernizuojant oro uostus būtina įgyvendinti ir spartinti sprendinius, kuriais Vilniaus ir Kauno oro uostų terminalai būtų tiesiogiai sujungti su europinės vėžės geležinkeliu.

„Logiška būtų, kad uosto terminalas būtų pastatytas kartu su geležinkelio. Norisi, kad būtų vienoje vietoje, kaip, pavyzdžiui, Amsterdame ar kituose miestuose“, – kalbėjo Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030-ųjų numatyta Vilniaus ir Kauno oro uostus sujungti „Rail Baltica“ linija.  

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad ilgesnėje perspektyvoje Kauno oro uostas turės plėstis į pietinę pusę, kad traukiniai „Rail Baltica“ privažiuotų prie pat jo ir tokiu būdu abu oro uostai būtų sujungti.