Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį tam pritarė „valstiečiui“ Valiui Ąžuolui balsuojant prieš.

Komitetas nepritarė Vyriausybės siūlymui nustatyti 5 tūkst. eurų ribą.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius komitete sakė, kad Vyriausybės siūlyta suma buvo „nepakankamai ambicinga ir efektyvi“.

Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas sako, kad verslui labai nepatogu atsiskaityti grynaisiais pinigais, nes algas moka į sąskaitas, mokesčius valstybei – irgi. 

„Kai verslas tarpusavyje nusprendžia atsiskaityti grynaisiais pinigais, jis tai greičiausiai daro siekdamas išvengti pajamų apskaitos“, – komitete teigė jis. 

V. Ąžuolas piktinosi, kad atvykstantieji į Lietuvą gali įsivežti 10 tūkst. eurų grynaisiais, o dalis bankų nedirba su grynaisiais pinigais, be to, užsieniečiai sunkiai gali atsidaryti sąskaitas šalies bankuose. 

„Tai bus ne šešėlio mažinimas, o didinimas“, – teigė jis.

Seimas dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projekto balsuos ketvirtadienį. 

Seimas po svarstymo jau yra pritaręs pataisoms, kuriomis nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų. Dar kartą klausimą Biudžeto ir finansų komitetas svarstė, nes buvo gauta nauja Vyriausybės išvada.

Pataisos taip pat numato, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 3 tūkst. eurų, bus  pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių. 

Taip pat numatyta, kad atsiskaitymai grynaisiais būtų leidžiami, pavyzdžiui, kai viena pusė neturi sąskaitos, reikia atsiskaityti greitai. Tačiau tada sandorio pusės apie jį turėtų informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.  

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.