- Sniegė Balčiūnaitė, Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį nepritarė Seimo teisininkų išvadai, kritikuojančiai valdančiųjų planą nuo sausio papildomai apmokestinti bankų pelną.
Už teisininkų išvadą balsavo 3 komiteto nariai iš opozicijos, prieš – šeši valdantieji.
Konservatorė Gintarė Skaistė apgailestavo, kad Seimo valdyba nesutiko užsakyti ekspertų išvados dėl siūlymo bankams taikyti 20 proc. pelno mokestį.
„Manau, kad ekspertai būtų irgi konstatavę, kad (pataisa – BNS) prieštarauja Konstitucijai“, – pareiškė ji.
„Komiteto posėdyje pats centrinio banko vadovas sakė, kad reikia ne aktyvus apmokestinti, o į pelną žiūrėti. Mes ir pažiūrėjome“, – replikavo „valstietis“ Juozas Varžgalys.
Opozicija siūlė komitetui leisti savo poziciją, ar pataisos atitinka Konstituciją, pasakyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tačiau BFK tam nepritarė.
Seimo Teisės departamentas nurodė, kad pataisa gali neatitikti Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo.
20 proc. mokestis siūlomas taikyti bankų, kredito unijų pelnui, tačiau kitos paskolas teikiančios įstaigos – pavyzdžiui, greitųjų kreditų bendrovės šio apmokestinimo išvengtų, nes neturi banko licencijos, pažymi parlamento teisininkai.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisai, numatančiai apmokestinti bankų pelno dalį, viršijančią 2 mln. eurų. Šiam pelnui būtų taikomas 20 proc. tarifas – penkiais procentiniais punktais didesnis nei yra dabar.
Toks siūlymas atsirado vietoje iniciatyvos apmokestinti bankų turtą, kaip siūlė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Anot Seimo teisininkų, svarstomose pataisose „nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių pasirinkti apmokestinimui projektu siūlomi mokesčio mokėtojai“.
Parlamento teisininkai mano, kad atsižvelgiant į pataisų galimą poveikį šalies finansų sektoriui, dėl svarstomų pataisų turėtų būti gauta Lietuvos banko nuomonė.
Taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, siūloma kreiptis konsultacijos į Europos centrinį banką.
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.
Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.
V. Šapoka: didesnis bankų pelno mokestis – dėl jų išskirtinumo
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į sąnaudas įtraukti dalį atidėjimų blogoms paskoloms ir taip susimažinti apmokestinamąjį pelną. Jis taip pat mano, kad išsklaidyti abejones, ar didesnis jų pelno mokestis neprieštarauja Konstitucijai, galėtų tik Konstitucinis Teismas.
„Tas sektorius yra išskirtinis, kai kalba eina apie specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms. Tik šitas sektorius dalį jų gali įtraukti į sąnaudas. Dėl to yra galimybė svarstyti apie papildomą apmokestinimą“, – penktadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė V. Šapoka.
Jis nesiėmė vertinti Seimo teisininkų abejonių, jog didesnis bankų pelno apmokestinimas gali prieštarauti Konstitucijai, nes jis nebūtų taikomas kitoms paskolas teikiančioms, tačiau banko licencijos neturinčioms įmonėms – pavyzdžiui, greitųjų kreditų bendrovėms.
„Manau, kad dėl tokio siūlymo atitikties Konstitucijai galės pasisakyti Konstitucinis Teismas, jei to prireiks. (...) Iš teisinės pusės, manau, kad tik jis galėtų padėti tašką“, – teigė V. Šapoka.
„Tokio pobūdžio apmokestinimo yra ir kitose šalyse, pavyzdys būtų Norvegija, Islandija“, – pridūrė jis.
V. Šapoka anksčiau sakė, kad bankų pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...