Komitetas bendru sutarimu pritarė tai numatančioms įstatymų pataisoms bei pasiūlė jas Seime svarstyti skubos tvarka. Pritarus Seimui pataisos įsigaliotų nuo sausio 17 dienos.

Energetikos viceministras Albinas Zananavičius teigė, atsijungus nuo rusiškos IPS/UPS sistemos bei sinchronizavus tinklus su kontinentine Europa, Baltijos šalys savarankiškai turės apsirūpinti balansavimo pajėgumais.

Anot viceministro, nors būtinus balansavimo pajėgumus gali užtikrinti dujinės jėgainės, rinkoje kol kas trūksta lanksčių balansavimo įrenginių. 

„Įstatymų projektais (...) atsiranda galimybė perdavimo sistemos operatoriui („Litgrid“ – BNS) po sinchroninio susijungimo su kontinentinės Europos tinklais išnaudoti jau dabar Lietuvoje esančią 200 megavatų (galios – BNS) elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą balansavimo pajėgumų įsigijimo sąnaudoms mažinti“, – Seimo komitete kalbėjo A. Zananavičius.

Jo teigimu, elektros kaupiklius naudoti sistemos balansavimui yra pigiau nei dujines jėgaines, o tai užtikrins stabilias elektros kainas, kol rinkoje atsiras nauji kaupimo įrenginiai.

Suderinus su Europos Komisija (EK), elektros kaupiklius balansavimui leista naudoti trejus metus po sinchronizavimo, o esant poreikiui užtikrinti tiekimo saugumą šis terminas galėtų būti pratęstas dar penkeriems metams.

Elektros kaupiklius naudoti sistemos balansavimui yra pigiau nei dujines jėgaines, o tai užtikrins stabilias elektros kainas, kol rinkoje atsiras nauji kaupimo įrenginiai.

Balansavimo paslauga reikalinga, kad būtų nuolat užtikrinamas elektros gamybos ir vartojimo balansas. Kadenciją baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad sinchronizavus tinklus elektros kaina nežymiai gali didėti dėl sistemos balansavimo pajėgumų poreikio.

Iki šiol pagrindinė kaupiklių paskirtis buvo iki Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa užtikrinti momentinį energijos rezervą, jei Lietuvai prireiktų veikti izoliuotu salos režimu ar įvyktų netikėta avarija, kiltų jos grėsmė. Tokiu atveju baterijos į tinklą galią atiduotų per mažiau nei 1 sekundę ir veiks ne trumpiau nei 30 minučių.

Keturi baterijų parkai Vilniuje, Utenoje, Šiauliuose ir Alytuje pradėjo veikti pernai rudenį. Kaupiklius įrengė ir juos aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“.

Baterijų parkai kainavo 96,3 mln. eurų, iš jų 79,5 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga.

2025 metų vasario 8-ąją Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės dar liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją apie su jomis planuojamą nepratęsti BRELL sutartį ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.