- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas balsuos dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, kurios gali lemti ne tik produktų kainas, bet ir esamų pakuočių atliekų tvarkymo sistemų baigtį, sąlygoti šimtamilijoninius sistemų perdarymo kaštus.
Pataisų iniciatorė Seimo narė Virginija Vingrienė siūlo perdaryti ketverius metus Lietuvoje sėkmingai veikiančią užstato sistemą – įpareigoti taros surinkimo punktus priimti vyno ir degtinės butelius. Tačiau dėl to parduotuvėms tektų papildomai kaupti tūkstančius tonų stiklo, o konteinerių sistemos ateitis taptų miglota.
Pernai Aplinkos ministerijos užsakymu atliktoje užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų-naudos analizėje pažymima, kad konteinerinė rūšiavimo sistema Lietuvoje yra pagrindinis atliekų tvarkymo mechanizmas. Analizę rengę ekspertai konstatavo, kad konteinerinė sistema neišnaudoja savo pajėgumų ir galėtų būti efektyvesnė. Savo ruožtu, dalies stiklo atliekų nukreipimas į užstato sistemą šios problemos neišspręstų, o, priešingai, ir stabdytų atliekų rūšiavimo bei tvarkymo sistemos raidą.
Praėjusią savaitę per Aplinkos apsaugos komiteto posėdį Seimo narys Linas Balsys pažymėjo, kad komitete svarstomas projektas nėra iki galo parengtas ir suderintas. Pasak L. Balsio, nors apie pataisas kalbama jau ne vienerius metus, tačiau taip ir nebuvo organizuotas dialogas su socialiniais partneriais ir rinkos dalyviais, ant kurių pečių gultų naujo įstatymo našta.
Skaičiuojama, kad priėmus pataisas užstato už vienkartines pakuotes sistemos lauktų dideli pokyčiai, kurių kaina per 20 metų sudarytų per 120 milijonų eurų. Atkreipiamas dėmesys, kad užstatinių pakuočių surinkimo punktų tinklas šiuo metu yra nepritaikytas priimti stipriųjų gėrimų pakuočių.
Užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų-naudos analizę Seimo nariams ne kartą pristačiusi Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupė vadovė Agnė Bagočiūtė pabrėžė, kad pagrindinis atliekų tvarkymo įrankis – konteinerinė sistema – yra bent 6 kartus pigesnė negu užstato sistema.
Analizės išvadose taip pat teigiama, kad į privalomą užstato sistemą įtraukus papildomą vienkartinės stiklinės pakuotės kiekį, gyventojams būtų apsunkintos rūšiavimo sąlygos, o 2013 metais reformuota ir vystoma dabartinė pakuočių atliekų rūšiuojamojo tvarkymo sistema komunalinių atliekų sraute taptų neefektyvi, tad valstybinės ir savivaldybių pakuočių atliekų tvarkymo užduotis bei reikalavimus įgyvendinti būtų dar sunkiau. A. Bagočiūtė priminė, kad kol kas Lietuvai nepavyksta įgyvendinti reikalavimo surinkti 68 proc. stiklo atliekų perdirbimui.
Praėjusią savaitę komiteto posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs Saulius Kaupelis, už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą Lietuvoje atsakingos VšĮ „Žaliasis taškas“ komercijos vadovas tikino, kad yra parengtas investicijų planas ir numatyti tikslai. Tačiau, kol Seimas nėra priėmęs galutinio sprendimo, atliekų surinkėjai ir tvarkytojai nemato prasmės investuoti į aktyvesnę plėtrą. Jeigu V. Vingrienės siūlomos pataisos būtų atmestos, S. Kaupelio skaičiavimu, užsibrėžti rezultatai būtų pasiekti 2022-2023 metais, nes konteinerinė sistema kasmet veikia vis efektyviau.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovė Rūta Vainienė per komiteto posėdį nurodė, kad pokyčiai užkrautų prekybininkams neplanuotą ir itin didelę naštą. Anot R. Vainienės, dalis parduotuvių yra suprojektuotos taip, kad susidoroti su išaugusiu stiklo taros srautu būtų sudėtinga. Didžiausia problema taptų sandėliavimo ploto stygius, kvapai ir triukšmas, kurį sukelia stiklo surinkimas ir transportavimas.
LPĮA teigimu, parduotuvėse stiklinės pakuotės užima kelis kartus daugiau vietos, darbuotojams sunku kilnoti stiklinių pakuočių dėžes ir maišus. O įtraukus naujas pakuotes, per metus papildomai rankiniu būdu tektų pernešti 40 tūkst. tonų stiklo atliekų.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ duomenimis, pernai gyventojai grąžino 92 proc. PET užstatinių pakuočių, 93 proc. metalinių užstatinių pakuočių ir 85 proc. stiklinių užstatinių pakuočių.
Per Seimo komiteto posėdį tokie ženklūs skirtumai buvo paaiškinti keliant prielaidą, kad vartotojams kaupti ir grąžinti stiklines pakuotes kyla daugiau nepatogumų – buteliai dūžta, yra sunkūs. Dėl to stiklinę tarą gyventojai dažniau negu plastikines užstatines pakuotes meta į konteinerius ir rečiau grąžina į taromatus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių5
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...