- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nutarė išsamiau diskutuoti apie atliekų deginimą būsimose kogeneracinėse jėgainėse. Komitetas pirmadienį apsvarstė papildomus siūlymus taršos kontrolę griežtinantiems įstatymams.
„Valstiečių“ frakcijos atstovas Naglis Puteikis pasiūlė Aplinkos apsaugos įstatymu nustatyti, kad šiukšles galima būtų deginti kur kas aukštesnėje temperatūroje – 1200 laipsnių, o ne 850 laipsnių pagal Celsijų, kaip numatyta dabar.
Jis teigė Švedijoje susipažinęs su praktika, kad būtent tokioje temperatūroje sudega dioksinai ir furanai.
Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė pasiūlė klausimą svarstyti atskirai, nes dabar įrašant į įstatymą naujus reikalavimus, tektų visą jį derinti su Europos Komisija.
„Europos Sąjungos direktyva, nustatanti reikalavimus, nurodo, kad deginant komunalines atliekas deginimo įrenginiuose turi būti ne mažesnė, kaip 850 laipsnių Celsijaus temperatūra – tai yra nustatyta riba (...) Nuo šitos ribos dioksinai ir furanai pradeda skilti (...) Jeigu dabar įdiegtume šitą temperatūrinį režimą, sustotų visas paketas, nes jį reikėtų notifikuoti Komisijai, nes mes griežtintame“, – sakė J. Grigaravičienė.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas teigė, kad klausimas reikalauja detalesnio nagrinėjimo, išklausant ir kogeneracinių jėgainių statytojus, bet ir mokslininkus. Tam numatoma skirti mėnesį.
Oro teršimas sunkiaisiais metalais ir jų junginiais deginant atliekas įmonėms kainuotų 1,3 tūkst. eurų už toną (dabar iki 406 eurų), dioksinais ir furanais – 0,5 mln. eurų.
„Matyt, reiktų atskirai sėsti, ne tik tuos, kurie stato, pakviesti, bet ir mokslininkus, kurie gali turėti ir kitokią nuomonę, kad būtų alternatyvios dvi nuomonės. O taip statytojai mums gali pateikti labai gražius vaizdus, kad jie negali, kad labai brangu, sustos statybos. Pritariu, kad turėtume pabandyti labai giliai panagrinėti tą galimybę dėl temperatūros kėlimo“, – sakė J. Imbrasas.
Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ kartu su Suomijos energetikos koncernu „Fortum“ Kauno rajone pastatyta atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė veiklą turėtų pradėti šių metų pirmąjį pusmetį, tuo metu vien „Ignitis grupės“ statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė – šį rudenį.
Antradienį Seimas ketina priimti vadinamąjį „Klaipėdos paketą“.
Griežtinant taršos kontrolę šalyje N. Puteikis komitetui taip pat siūlė reglamentuoti, kad toksiškos medžiagos nepatektų į vandenį ar atmosferą. Pasak jo, taip būtų įstatymu įtvirtinta prieš kelerius metus galiojusi tvarka.
Komitetas nusprendė ir šiam klausimui suteikti daugiau laiko, parengti poįstatyminius aktus.
„Principas reguliuoti toksiškumą yra gerai, bet taip, kaip yra suformuluota (...) yra ydinga teisiniu požiūriu situacija, nes gautųsi kazusas, kad mes uždraudžiame iš esmės bet kurią pramonę – dėl to, kad faktiškai bet kurioje ūkinėje susidaro tam tikros nuotekos“, – sakė aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, artimiausiu metu bus peržiūrėtas Nuotekų tvarkymo reglamentas ir įtrauktas toksiškumo vertinimas.
„Tai, kad trūksta toksiškumo įvertinimo, pripažįstame. Ir tas išbraukimas tikrai nebuvo tinkamas. (...) Poįstatyminiuose aktuose, šiuo atveju kalbame apie Nuotekų tvarkymo reglamentą, ten bus tikrai sudėti labai konkretūs dydžiai, ir tos lentelės ir įgyvendinimo aprašas visas“, – kalbėjo J. Grigaravičienė.
Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko siūlymui sukonkretinti galimai dviprasmiškas formuluotes, pavyzdžiui, dėl „kietųjų dalelių“, bei siūlymui, kad įmonės veikla būtų stabdoma tik teismui galutinai ir neskundžiamai patvirtinus pažeidimą.
Seime svarstomomis įstatymų pataisomis siūloma panaikinti įmonių taršos leidimus, jei tris kartus per metus jos pažeis įstatymą arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų. Be to, aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu.
Didėtų baudos už veiklos vykdymą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo – vietoje 3-8 tūkst. eurų jos siektų 10-30 tūkst. eurų.
Taip pat augtų mokesčiai už aplinkos taršą, taip siekiant skatinti investicijas į mažiau taršias technologijas.
Oro teršimas sunkiaisiais metalais ir jų junginiais deginant atliekas įmonėms kainuotų 1,3 tūkst. eurų už toną (dabar iki 406 eurų), dioksinais ir furanais – 0,5 mln. eurų. Už teršimą kietosiomis dalelėmis mokestis siektų iki 450 eurų už toną (dabar iki 191 euro), asbesto turinčiomis kietosiomis dalelėmis – 1,3 tūkst. eurų (406 eurai).
Vandens teršimas taip pat brangų kelis kartus: tarša bendruoju azotu siektų 600 eurų už toną (dabar 201 euras), bendruoju fosforu – 3,5 tūkst. eurų (1007 eurai).
Seimas įstatymų pataisas neeilinėje sesijoje svarsto po taršos incidentų Alytuje, Klaipėdoje ir kitur.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...