Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad vienintelis būdas Europai ir visam demokratiniam pasauliui „išlaikyti savo veidą“ yra įvesti Rusijai griežčiausias, kokios įmanomos sankcijas.
„Lietuva pasisako už tai, mes buriame savo partnerius savo sąjungininkus, kad tos sankcijos būtų griežtos, nes šiandien Ukraina ne tik save gina, bet gina visą demokratinę tvarką ir mes turime būti jos pusėje visomis įmanomomis priemonėmis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė Seimo pirmininkė.
Jeigu nebus SWIFT, jeigu nebus energetinių išteklių embargo, tai nebus atgrasančios sankcijos.
„Jeigu nebus SWIFT, jeigu nebus energetinių išteklių embargo, tai nebus atgrasančios sankcijos. Tai bus istoriškai stipriausios sankcijos, kurias Europos Sąjunga įves, visoms bendrijos šalims išlaikius vienybę, bet tai nebus tos sankcijos, kurios galėtų sustabdyti Rusiją“, – pridūrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kaščiūnas.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas abejoja, ar jau yra vietos kažkokioms išlygoms. Pasak jo, jau atėjo laikas pačioms griežčiausioms sankcijoms.
„Tiek Europos Sąjunga, tiek NATO lyderiai turi suprasti, kad prasidėję veiksmai nėra siekiantys užimti Luhanską ar Donecką, nėra siekiantys vien tik okupuoti visą Ukrainą, bet tai yra siekis fundamentaliai perbraižyti Europos saugumo žemėlapį. Nežinau, kur toliau galima trauktis ir kokius dar dalykus vėliau įgyvendinti, jeigu to nebus padaryta dabar“, – teigė V. Mitalas.
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Jis siūlo kuo skubiau uždrausti Lietuvoje retransliuoti rusiškas televizijas.
Pasak V. Mitalo, taip būtų užkirstas kelias dezinformacijos platinimas.
„Čia yra kritinis momentas nelaukti rytojaus, nelaukti, kol bus įvertintos visos kvazi teisinės ir kažkokios kitos situacijos ir galimybės, nes šios atakos neatsiejama dalis bus plataus masto dezinformacija ir nereikia laukti nė akimirkos“, – tvirtino V. Mitalas.
„Turime būti atsargūs ir pasiruošę, kadangi šio karo dalis neabejotinai bus didelio masto dezinformacinės atakos. (...) Nemanau, kad jau yra vietos kažkokioms išlygoms“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija penktadienį renkasi į posėdį aptarti rusiškų televizijos kanalų retransliavimo stabdymo Lietuvoje.
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje ir paragino įvesti agresoriui griežtas sankcijas, įskaitant atjungimą nuo SWIFT sistemos.
Atsiejus Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, dauguma finansinių operacijų su šia šalimi taptų neįmanomos.
Kurį laiką telkęs apie 150-200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę invaziją į šalį.
Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir greta sostinės Kijevo, pasiuntė savo tankus bei karius.
I. Šimonytė: ES sankcijos Maskvai turi būti griežčiausios, dėl kurių galima sutarti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai turi būti „pačios griežčiausios, dėl kurių galima sutarti“.
Žurnalistams Seime ketvirtadienį ji teigė, jog Lietuva pasisakytų už griežtesnes priemones, nei sutarė ES šalių diplomatijos vadovai – Bendrijos atsaką į karinius veiksmus ketvirtadienį dar aptars šalių lyderiai.
„Vyriausybės pozicija yra tokia, kad taupytis tikrai nėra ko, nes tai, kas įvyko, yra pakankamai baisu ir visiškai nusikalstama. Todėl sankcijos turi būti pačios griežčiausios, dėl kurių galima sutarti“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, tai, kas vyksta pastaruosius 14 metų, o „įvertinus ir visokias hibridines niekšybes, matyt, ir ilgiau“ jau buvo pakankamas pagrindas ES imtis griežtų sankcijų prieš Rusiją.
„Tuo metu ji (ES) leido ponui Putinui užsiauginti pakankamai didelį raumenį ir galią, tapo su juo susijusi ir komerciškai gana stipriai per kai kurias valstybes nares, leido neblogai užsidirbti iš prekybos su ES, dabar tą džiną sukišti į butelį yra labai sudėtinga“, – kalbėjo premjerė.
„Aš nesiimu komentuoti, kas yra kitų Vyriausybių vadovų galvose, tikrai žinau, kad mūsų galvoje yra labai paprastas supratimas: tai, kas įvyko, turi būti griežčiausiais žodžiais pasmerkta ir įvertinta“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, kad Lietuva jau reaguoja į karinius veiksmus – teikia tiek civilinę paramą, tiek ir remia Ukrainą ginkluote, siuntė karinius instruktorius, taip pat „dirba, turbūt, vienu iš garsiausių Ukrainos advokatu visuose tarptautiniuose formatuose“, įskaitant ES narystės perspektyvą.
Anot jos, nacionalinės reakcijos į Rusijos agresiją priemonės „yra ribotos“, nes, pavyzdžiui, ambasadoriaus atšaukimas iš Maskvos, kaip tai padarė Latvija, sumažintų galimybes Lietuvos piliečiams gauti pagalbą Rusijoje.
