Valdančiųjų nuomonės dėl to skiriasi: vieni siūlo jas kelti ant stogų, kiti – drausti statyti tik ant nuomojamos žemės.

„Kodėl negalima? Tie patys žemdirbiai galėtų savo žemėje statyti saulės elektrines – atsiperkamumas būtų gerokai geresnis negu auginant kultūras (...) Aišku, visos žemės neužstatysi, bet kodėl dalį savo sklypelio žemdirbys negalėtų užsistatyti saulės elektrinėmis?“ – praėjusią savaitę susitikęs su Seimo Darbo partijos frakcija teigė energetikos ministras.

D. Kreivys žada, kad bus pakeitimų dėl saulės elektrinių statybos liberalizavimo.  

Energetikos ministerija BNS nurodė, kad Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas rengtas prieš gerą dešimtmetį ir neatitinka nei šiandieninių ambicijų, nei technologinės pažangos energetikoje, taip pat apstu biurokratinių trukdžių, perteklinių ribojimų, kurie stabdo žaliosios energetikos plėtrą.

„Energetikos ministerija pavasario Seimo sesijoje teiks pataisų paketą, kuriomis bus siekiama nutiesti kelią sklandžiai ir greitai žaliosios energetikos plėtrai, ir apims visų šių trukdžių sprendimą“, – nurodė ministerija.

Valdantieji nesutaria

Tuo metu Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis kategoriškai nesutinka, kad dirbamos žemės plotai būtų mažinami žaliosios elektros gamybos sąskaita.

„Nemanau, kad vienas verslas turi gadinti kitą verslą. Nereikia miesto svajonių kelti į kaimą. Žemė yra skirta ne tam. Žemę reikia išsaugoti duonai auginti“, – BNS tvirtino politikas.

Nemanau, kad vienas verslas turi gadinti kitą verslą. Nereikia miesto svajonių kelti į kaimą.

„Ją galima sugadinti greitai, o atstatyti reikės labai daug metų. Negalime dirbamos žemės užstatinėti saulės elektrinėmis, neturime keisti kraštovaizdžio. Tai yra vizualinė kraštovaizdžio tarša“, – sakė jis.

Anot V. Pranckiečio, saulės elektrinėms galima imti netinkamą dirbti žemę, pavyzdžiui, šlaitus, arba įrengti jas ant pastatų stogų.

„Turime labai daug stogų, ir ant valdiškų įstaigų, ir naudokime juos elektros gamybai“, – sakė parlamentaras.

Koiteto narys konservatorius Andrius Vyšniauskas svarstė, kad saulės jėgainės neužgrobs derlingų žemių, o kils tuose plotuose, kur yra galimybė „normaliai prisijungti prie tinklų“.

„Jeigu teritorija labai atoki, nėra tinklų, tai ten niekas nieko ir nepasistatys“, – tvirtino jis.

Tačiau A. Vyšniauskas įsitikinęs, kad saulės elektrinių negalima statyti ant nuomojamos žemės.

„Baigsis nuomos sutartis, turtas liks, o kas jį sutvarkys, kas išmontuos, kai nustos veikti? Po 20–30 metų nenorime matyti stūksančių griaučių ant dirbamos žemės, kaip yra dabar su senų fermų liekanomis“, – BNS sakė  A. Vyšniauskas

Žemdirbiai ir baiminasi, ir nori gaminti elektrą 

Lietuvos žemės ūkio tarybos ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė mano, kad tokios elektrinės yra nesaugios.

„Kas pasakys, kad tai nekenkia sveikatai? (...) Jeigu bus įdėtas neprieinamumas, stabdžiai, iškart visi pradės žiūrėti į kitus plotus, apleistą žemę, užpelkėjusius plotus“, – praėjusią savaitę teigė ji Žemės ūkio ministerijos pasitarime su ūkininkais.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas apgailestavo, kad patys ūkininkai negali statytis elektrą gaminančių kolektorių: „Jeigu ūkininkams neleisime, tai padarys verslininkai“.

Pasak V. Buivydo, pasigaminę elektros ūkininkai taptų finansiškai stipresni. 

„Tai didesnė pridėtinė vertė negu pats ūkininkavimas, todėl ūkininkai, galėdami investuoti į tokį elektros gaminimą, būtų konkurencingesni, gautų papildomai pelno, pajamų“, – kalbėjo jaunųjų ūkininkų atstovas.

V. Buivydas įsitikinęs, kad liberalizuojant saulės elektrinių statybą, turėtų būti numatyti saugikliai dėl našių žemių apsaugos. 

„Turime tų plotų, kurie šiandien negali būti intensyviai dirbami, pavyzdžiui, pievos, jose negali būti statomi kolektoriai, o pievose ganytųsi avys, nes dabar nebeturime kur dėti biomasės“, – teigė jis.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus taip pat akcentavo ūkininkų pasiryžimą dalyvauti energetikos projektuose, nes nori patys apsirūpinti elektra, o ne ją pirkti. Anot jo, verslas nesnaudžia ir intensyviai ruošiasi saulės elektrinių statybų pokyčiams.

„Važinėja žemės tyrinėtojai, žiūri, kur žemė laisva, kurią galėtų įsigyti ir statyti jėgaines“, – renginyje tvirtino A. Svitojus.

Verslas: jau nėra kur statyti

Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas Vitas Mačiulis teigė, kad saulės elektrinių statytojams pokyčiai labai reikalingi – jie siekia, kad iki 5 megavatų elektrines galėtų statyti iki 10 hektarų plote nekeičiant žemės paskirties.   

„Mums pataisos verkiant reikalingos, nes nėra kur statyti elektrinių. Jas statome gamybinės paskirties žemės plotuose, bet jos yra labai mažai“, – BNS teigė jis.

„Nebijokite leisti saulės elektrinių (...) Saulės įrengimai veiks 25 metus, po to juos galima išmontuoti, nes betonas nenaudojamas, sunkios konstrukcijos nenaudojamos – vamzdžius ištrauki ir žemė lieka švari. Žolė ten puikiai gali augti, o aplink ganytis avys. Iš įrenginių joks kvapas neina, jos nespinduliuoja“, – pridūrė LSEA vadovas.

Pasak jo, jeigu kam nors tokios jėgainės negražiai atrodo, galima apsodinti krūmais ir jų nebus matyti.

V. Mačiulis tvirtino, kad saulės kolektorių statybos ant pastatų stogų būtų pigesnės, bet tam tinkamų stogų neužtenka.

„Tų stogų, kurie yra tinkami, labai nedaug yra – jie turi būti visiškai lygūs, konstrukcija turi būti tvirta, o jeigu yra nuokrypis, turi būti į pietų pusę. Pažiūrėkite, kiek ant stogų iškelta visokios įrangos. O kiekviena įranga yra šešėlio šaltinis“, – teigė jis.

LSEA prezidento teigimu, ant stogų saulės jėgaines būtų pigiau pasistatyti negu ant žemės dėl pigesnių tvirtinimo konstrukcijų.

V. Mačiulis skaičiuoja, kad šiuo metu saulės kolektoriais yra „apsodinti“ 200 hektarų. 

Dabar žemės ūkio paskirties sklypuose galima įrengti iki 500 kilovatų jėgaines. Tokios elektrinės išsitenka maždaug viename hektare.