Seimui pateiktas perteklinis „Sodros“ 2023 metų biudžetas

Pasak jos, vertinant šių metų „Sodros“ pajamas, kitais metais planuojamų įplaukų surinkimas turėtų būti sklandus. 

„Pagal aštuonių šių metų mėnesių „Sodros“ įplaukas matyti, kad ir 2022 metais turėsime pakankamai ženklų pajamų augimą“, – Seimui antradienį pristatydama perteklinį „Sodros“ 2023 metų biudžetą teigė ministrė.  

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas konservatorius Mindaugas Lingė tvirtino, kad augančios pažeidžiamiausių visuomenės grupių pajamos kurs jų saugumą.

Tame pačiame komitete dirbantis socialdemokratas Algirdas Sysas tikino,  kad kai kurių draudimo rūšių įmokos ir išmokos iki šiol nesubalansuotos.

„Įmokos savarankiškai dirbantiems nepasikeitė. Dėl jų ligos ir motinystės draudimas turėdavo šiokį tokį minusiuką. Vadinasi, nesubalansuotos“, – pareiškė jis.

„Sodros“ biudžeto pajamos kitais metais sieks 6,652 mlrd. eurų – 8,8 proc. daugiau nei laukiama šiemet, išlaidos – 6,416 mlrd. eurų – 13,5 proc. daugiau. Biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77 mln. eurų.

M. Navickienės teigimu, „Sodros“ pajamos viršys išlaidas, nes didėja darbo užmokestis, dėl ko surenkama daugiau įmokų, bei asignavimai valstybės biudžeto bendrajai pensijos daliai.  

„Sodros“ rezervas kitais metais, prognozuojama, pasieks 1 mlrd. 605 mln. eurų. 2 mlrd. eurų rezervo ribą planuojama pasiekti 2025 metais. 

M. Navickienė pabrėžė, kad Finansų ministerija ir Lietuvos bankas yra atsakingos institucijos, kad „Sodros“ rezervinės lėšos būtų administruojamos atsakingai. 

Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys pensijos – 4 mlrd. 911 mln. eurų, – 13,4 proc. daugiau nei šiemet.

Pasak ministrės, išlaidos pensijų draudimui 2023 metais didės dėl pensijų indeksavimo. Tačiau ji pabrėžė, kad dabar pensijai apie 60 proc. įtakos turi bazinė dalis, o 40 proc. – individuali.

„Siekis yra pasiekti bent 50:50, santykį, kad žmogaus mokamos įmokos turėtų didesnę reikšmę (pensijos dydžiui – BNS)“ – tvirtino M. Navickienė.

Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 65 eurais (12,7 proc.) iki 575 eurų,  o neturint stažo – 60 eurų iki 542 eurų. Skaičiuojama, kad kitąmet pensijų didinimui reikės apie 520 mln. eurų.

Bazinė dalis bus indeksuojama 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Pensijų indeksavimui kitąmet bus skirta 397 mln. eurų, o vien individualios dalies – 120 mln. eurų.

Prognozuojama, kad pensijos bus mokamos kiek daugiau nei 1 mln. gavėjų – šiek tiek mažiau nei šiemet.   

Motinystės išmokoms numatyta skirti beveik 477 mln. eurų – 16,6 proc. daugiau nei 2022 metais, ligos išmokoms – 511,8 mln. eurų (8,5 proc daugiau) nei šiemet. 

Kitąmet bazinė socialinė išmoka sieks 49 eurus, šalpos pensijų bazė – 185 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis – 157 eurus.