- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti Baltijos šalių susitarimą prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad Lietuva tokiu būdu atsitraukia nuo savo ankstesnių ketinimų ir tampa iš esmės tiltu Astravo atominės elektrinės (AE) elektrai į Europos Sąjungos rinką.
„Iki šiol buvo Lietuvos pozicija – gal nevientisa pozicija,– siekti Europos Sąjungoje, kad Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektra neatitekėtų į Europos Sąjungą. Pagal Energetikos ministerijos parengtą siūlomą deklaraciją Astravo – matyt, ne tik Astravo – elektra per Lietuvą patenka į Europos Sąjungos rinką, tai yra, į Latvijos rinką“, – BNS sakė A. Sekmokas.
Pasak jo, pradėjus veikti Astravo AE, Lietuva neleis prekiauti elektra su šia šalimi, tačiau tai nereiškia, kad techniškai AE elektra nepateks per Lietuvą į Latviją, o jau tuomet – į bendrą ES rinką ir atgal į Lietuvą.
„Yra nulinis pralaidumas komerciniam srautui, tai yra, elektros pirkimui. Jis gali būti nulinis, bet techninis srautas jis eis, tą deklaracijoje ir pažymi Energetikos ministerija. Tai būtent elektros srautas atveda elektrą į Europos Sąjungos rinką, o po to jau visi Europos Sąjungos dalyviai gali tą elektrą rinkoje pirkti (...) Iš techninių srautų išskiriami komerciniai srautai, kurie parduodami rinkoje“, – kalbėjo buvęs konservatorių deleguotas energetikos ministras.
„Lietuva tampa kaip tik tiltu parduoti Astravo elektros energiją Europos Sąjungoje. Lietuva, būdama tiltu, perduodama Astravo atominės elektrinės elektrą į rinką, ji pati automatiškai tą elektrą pirks (...)“, – aiškino jis.
Lietuva tampa kaip tik tiltu parduoti Astravo elektros energiją Europos Sąjungoje.
Pasak A. Sekmoko, jeigu būtų buvęs pasiektas solidarus trijų Baltijos šalių sprendimas nepirkti elektros iš Astravo AE, situacija būtų buvusi kitokia.
„Tada Latvija, Estija – jeigu būtų sertifikatai, kad tai yra elektra, atėjusi iš Baltarusijos, tai ta elektra realiai nebūtų parduodama rinkoje. Pinigų srautai Baltarusijai nekeliautų“, – sakė buvęs energetikos ministras.
„Lietuva realiai užtikrina finansinius srautus, iš kurių būtų statomi vėlesni Astravo elektrinės antras, trečias, ketvirtas blokas. Tai yra, Lietuva pati nutiesia kelią prekybai Astravo atomine elektra ir tolesniam jos finansavimui“, – konstatavo A. Sekmokas.
Jis pabrėžė, kad šiuo atveju vadinamasis „anti-Astravo įstatymas“ negali užtikrinti, kad Baltarusijos elektra nepateks į Baltijos šalių rinką – jis draudžia Lietuvai pirkti baltarusišką elektrą, bet nekalba, ar ta elektra būtų perkama ant Lietuvos-Baltarusijos sienos, ar iš Latvijos.
„Įstatymas deklaruoja, kad Baltarusijoje pagaminta elektros energija neturi būti perkama, Lietuva neturi pirkti (...) Jeigu ta elektra tiktai parduodama Baltijos šalių rinkoje, ji automatiškai, – kadangi Lietuva importuoja iki 80 proc. elektros energijos – tai automatiškai ta Astravo elektra atitekėtų į Lietuvą“, – aiškino A. Sekmokas.
Vyriausybė turės apsispręsti, ar pritarti kompromisui
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį pareiškė, kad Energetikos ministerijos siūlomas Baltijos šalių bendras susitarimas netenkina Lietuvos interesų. Jis žada raginti Vyriausybę nepritarti ministro Žygimanto Vaičiūno pasiūlymui, nes kompromisas, kai trys Baltijos šalys laikytųsi skirtingos pozicijos dėl elektros pirkimo iš Astravo, „turėtų būti nepriimtinas“.
Vyriausybė trečiadienį svarstys Baltijos šalių bendrą susitarimą dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis iki 2025 metų, kai Baltijos šalių elektros tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais.
Ž. Vaičiūnas sako, kad susitarimas leistų Lietuvai įgyvendinti įstatymą ir nepirkti elektros iš Baltarusijos: „Mūsų pozicija išlieka nuosekli, aiški ir nekintanti – Lietuvoje prekyba baltarusiška elektra nevyks ir mūsų infrastruktūra nebus naudojama. Toks yra šio susitarimo tikslas.“
Ministerija pranešė, kad nauja metodika būtų pradėta taikyti iš karto, kai Lietuva uždraus prekybą per Lietuvos-Baltarusijos jungtis, pradėjus veikti Astravo AE, ir galiotų laikinai, iki 2025 metų.
Numatoma įvesti kilmės sertifikatų sistemą – ji leis identifikuoti importuojamos elektros kilmę, kad į Lietuvą nepatektų baltarusiška elektra, taip pat naują infrastruktūros mokestį, kad elektros tinklų naudojimo importui išlaidos būtų teisingai kompensuojamos ir taip būtų apmokestinama importuojama elektra.
Pagal 2012 metais patvirtintą trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką prekyba Baltijos šalyse vyksta tik per Lietuvą, tačiau ji nustos galioti pradėjus veikti Astravo AE. Nei Latvija, nei Estija neturi tiesioginių elektros jungčių su Baltarusija.
BNS gautoje Seimo Europos reikalų komitetui pateiktoje medžiagoje nurodoma, kad esminis skirtumas tarp vasarį Lietuvos ir Estijos pasirašytos ir paskutinės (gegužės 27 dienos) politinės deklaracijos versijos – vietoje Baltijos šalių solidarumo nepirkti baltarusiškos elektros lieka Baltijos šalių solidarumas su Lietuvos sprendimu jos nepirkti ir sukurti elektros iš trečiųjų šalių kilmės garantijų sistemą.
Jei Baltijos šalys pasieks bendrą regioninį sprendimą, Lietuvos sprendimas nepirkti elektros bus pripažintas partnerių, kitu atveju Baltijos šalys ir Europos Komisija nerems Lietuvos.
Pirmuoju atveju sumažėtų bendras maksimalus galimas elektros iš trečiųjų šalių kiekis Baltijos šalių rinkoje, antruoju – Latvija su Estija patvirtintų dvišalę metodiką prekybai su trečiosiomis šalimis.
Jei bendras susitarimas būtų pasiektas, Baltijos šalys užsitikrintų EK politinį palaikymą, kuris svarbus tinklų sinchronizavimui, jam galima būtų tikėtis maksimalaus 75 proc. finansavimo, tuo metu nesusitarus yra didelė rizika negauti finansavimo.
Dokumente nurodoma, kad pasiekus regioninį susitarimą, elektros rinkos dalyviams būtų daugiau aiškumo, o tai sumažintų ieškinių riziką. Kitu atveju galėtų keistis Lenkijos požiūris į sinchronizavimą, „kai parodomas Baltijos šalių susiskaldymas ir negebėjimas suvaldyti elektros prekybos su trečiosiomis šalimis klausimo“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...