Europos Komisijos siūloma energetinio saugumo strategija svarbi Baltijos valstybėms - vienoms iš pažeidžiamiausių šalių Europos Sąjungoje, teigia už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta. Pasak jo, Komisija sieks dalyvauti valstybių narių ir trečiųjų šalių derybose dėl energetinių išteklių.

„Ukrainos krizės akivaizdoje ES žengia svarbius žingsnius energetinio saugumo srityje. Komisijos parengtoje strategijoje itin akcentuojamas solidarumo principas ir pagalba labiausiai pažeidžiamoms šalims narėms, ypač – Baltijos valstybėms, kurios kartu su Suomija, Bulgarija ir Slovakija yra visiškai priklausomos nuo vieno išorinio dujų tiekėjo – Rusijos“, - išplatintame komentare teigia A.Šemeta.

Jis teigė, kad EK sieks dalyvauti trečiųjų šalių ir ES valstybių derybose.

„Strategijoje taip pat siūloma kalbėti vienu vardu su išoriniais tiekėjais – bus siekiama, kad Komisija dar ankstyvoje stadijoje būtų įtraukta į valstybių narių derybas su trečiųjų šalių tiekėjais, ypač dėl projektų, kurie gali turėti įtakos tiekimo grandinės saugumui“, - dėsto eurokomisaras.

Pasak jo, strategija vadovaujasi aštuoniais svarbiausiai principais, tarp kurių yra infrastruktūros tobulinimas.

Anot A.Šemetos, komisija siūlo imtis priemonių apsaugoti valstybes nuo energijos tiekimo sutrikimo šių metų žiemą.

„Numatoma surengti „streso testus”, kuriais butų imituojamas energijos tiekimo nutraukimo scenarijus – taip siekiama nustatyti labiausiai pažeidžiamas grandis ir ieškoma priemonių joms sustiprinti. Tos priemonės apimtų saugyklų talpų didinimą bei atgalinio dujų perdavimo užtikrinimą“, - teigia eurokomisaras.

Vieni svarbiausių strategijos tikslų, pasak Komisijos, – įvairinti išorės energijos tiekėjus, atnaujinti energetikos infrastruktūrą, baigti kurti ES energijos vidaus rinką ir taupyti energiją.

Komisijos pasiūlymus, įskaitant pasiūlymą imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrintas nenutrūkstamas energijos tiekimas šią žiemą, ES valstybių ir vyriausybių vadovai aptars birželio 26–27 dieną Europos Vadovų Tarybos susitikime.