„Vilniaus Bočių“ organizacijos senjorai mokosi slaugos pagrindų. Sako, kad pasimokę galės padėti tiems pensininkams, kuriems savimi pasirūpinti jėgos jau nebeleidžia. Tiesa, darbas bus savanoriškas.

„Praktiškai viskas, ką mes darome, yra savanorystė“, – sakė „Vilniaus Bočių“ vadovė Vilija Tūrienė.

Bočiai noriai padeda kitiems, tačiau kartais baiminasi, o kas padės jiems patiems? Visos senjorų viltys į socialinės apsaugos ir darbo ministrę, kuri žada keisti pensijų skaičiavimo formulę.

„Tai skamba ir viltingai, bet ir su nuogąstavimu, kad nebūtų dar blogiau negu buvo“, – svarstė V. Tūrienė.

Dabar vidutinė pensija siekia mažiau nei 600 eurų ir sudaro 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio su būtinuoju stažu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada, kad kitąmet vidutinė pensija sudarys 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio. O 2027 metais – 58 proc.

„Mano noras būtų sutelkti ekspertus, politikus iš įvairių politinių partijų, kad visi susėdę pažiūrėtume status quo, kiek yra dabar, kiek gauna mažiausias pensijas, kiek vidutines, ar ta formulė galėtų būti tobulesnė“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kai kurie ekonomistai mano, kad pokyčių reikia. Tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymais netiki.

„Tai būtų dar eilinis bandymas tuos trupinius pasmulkinti. Vietoj vienų pensijų didinimo, kitiems truputį sparčiau padidinti“, – teigė ekonomistas Romas Lazutka.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Esą dabartinė sistema yra gera ir jos keisti nereikia. Paprasčiausiai reikia didesnių pensijų.

„Norint, kad stažas daugiau turėtų įtakos pensijos dydžiui, reikėtų didinti visiems bendrąją pensijos dalį, kuri yra mokama iš valstybės biudžeto. Ji visiems yra 270 eurų“, – komentavo R. Lazutka.

Esą dabartinė praraja tarp trumpą ir ilgą darbo stažą turinčių žmonių pernelyg didelė, kad liktų nekeista. O ilgai dirbę lieka nepakankamai įvertinti.

„Reikia ir kitų sprendimų, kurie galėtų suteikti ir tą teisingumo, ir didesnio tolygumo jausmą. Bet vis tiek turi išlikti skirtumas tarp tų pensininkų, kurie mokėjo dideles įmokas, kurie ilgus metus dirbo. Tie pakeitimai turi atsispindėti jų pensijoje“, – įsitikinusi M. Navickienė.

O pensininkai jau svajoja, ką galėtų nuveikti, jei pinigų gautų daugiau.

„Mums reikėtų susibūrimų tarp bendraamžių, festivalių, bendrų koncertų, renginių. Tai mus labai pažvalina, suburia, pakelia nuotaiką ir sveikatos stovį“, – sakė V. Tūrienė.

Tačiau ekonomistas pensininkus imasi lyginti su šeima, turinčia du vaikus. Tikina, kad ir dabartinės pensijos senjorams turi pakakti.

„Tokia šeima turės kreditorinius įsipareigojimus. Jai tenkanti finansinė našta bus didesnė negu senatvės pensijų gavėjams, todėl 47 proc. pakeitimų norma nėra maža. Ji yra adekvati ir suderinama su finansinėmis mūsų galimybėmis“, – įsitikinęs ekonomistas Algirdas Bartkus.

Be to, baiminamasi, kad pažadus pensijas didinti ministerija įgyvendins tik kišdama nagus prie valstybės rezervo.

„Jeigu mes neketiname daugiau kaupti rezervo ir laikome jį pakankamai lygiu, tokiu atveju žinoma, kad tą pakeitimo normą eitų kelti. Bet ar manome, kad toks rezervas, kurio pakanka metam ar dviem, yra pakankamas?“ – tvirtino A. Bartkus.

Ministerija tikina, kad rezervo pinigų neiššvaistys, bet klausimus dėl rezervo dydžio kels. Kol kas minimali pensija auga. Pernai metais ji siekė 354, šiemet – 446 eurus.