- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonominė emigracija iš Lietuvos prasidėjo nuo laikinų darbų užsienyje. Trumpalaikiai projektai statybose Skandinavijoje, Vakarų Europos žemės ūkyje ar pietinių valstybių turizmo sektoriuje, – terminuotas, intensyvus darbas atvykėliams iš Rytų Europos buvo patrauklesnis nei vietos gyventojams. Analogiška tendencija pastebima ir Lietuvoje.
Dominuoja ukrainiečiai
Užimtumo tarnyba (UŽT) pirmąjį pusmetį išdavė 313 leidimų dirbti sezoninį darbą trečiųjų šalių piliečiams Lietuvoje. Tai net tris kartus daugiau leidimų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Dirbti sezoninį darbą atvyko trečiųjų šalių piliečiai iš dešimties šalių. Daugiausia leidimų dirbti išduota Ukrainos gyventojams – 72 proc. visų išduotų leidimų, Baltarusijos – 25 proc., Kenijos – 1 proc. Sakartvelo, Rusijos Federacijos, Armėnijos, Kirgizijos, Moldovos, Tadžikistano, Turkijos – po vieną du asmenis. Daugiausia leidimų dirbti sezoninį darbą buvo išduota 2019 m. – 460, mažiau 2018 m. – 176 ir 2017 m. – 37.
"Darbo jėgos poreikis didelis visuose šalies ūkio sektoriuose. Sezoninių darbuotojų iš trečiųjų šalių didesnį srautą galimai nulėmė mažiau taikomų apribojimų užsieniečiams atvykti į Lietuvą nustačiusios sąlygos antrojo karantino metu", – sakė UŽT Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.
Darbo jėgos poreikis didelis visuose šalies ūkio sektoriuose.
Traukia pajūris
Užsieniečių sezoniniam darbui leidimų daugiausia išduota Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento aptarnaujamos teritorijos darbdaviams – 173, Kauno – 71, Vilniaus – 53, Panevėžio – 12 ir Šiaulių – 4. Moterims iš trečiųjų šalių – 163 (52 proc.) ir vyrams – 150 (48 proc.).
Šiemet šalies darbo rinka daugiausia pasipildė sezoninį darbą dirbančiais užsieniečiais – maisto pusgaminių ruošėjais – 18 proc. (56 asmenys), nekvalifikuotais ūkio derliaus nuėmėjais – 12 proc. (36), virėjais – 9 proc. (29), nekvalifikuotais sezoniniais ūkio ir pagalbiniais virtuvės darbininkais – po 8 proc. (25 ir 24),
Atvykėliai gavo leidimus dirbti kvalifikuotais braškių ūkio darbininkais (17), kelininkais (15), kambarinėmis (14), kelio darbininkais (14), nekvalifikuotais augalininkystės ūkio darbininkais (7), kvalifikuotais apželdinimo darbininkais (6), traktorininkais (6), nekvalifikuotais kelių tiesimo darbininkais (5), plytų mūrininkais (5), gyvulių šėrikais (4), nekvalifikuotais melžėjais (4), virtuvės darbininkais (4), viešbučio kambarinėmis (3), nekvalifikuotais gyvulininkystės ūkio darbininkais (3), staliais (2), žuvų produktų gamybos įrenginių operatoriais (2) ir kt.
Pernai per šį laikotarpį daugiausia leidimų sezoniniam darbui buvo išduota nekvalifikuotiems sezoninio ūkio darbininkams – 26 proc., kambarinėms – 19 proc., kvalifikuotiems braškių ūkio darbininkams – 12 proc., virėjams ir pagalbiniams virtuvės darbininkams – po 6 proc. visų išduotų leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams skaičiaus.
Pagal sezoninių darbų sąrašą daugiausia (88) užsieniečiams išduota leidimų dirbti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse, 87 – žemės ūkiui būdingų paslaugų ir derliaus apdorojimo, 61 – maisto produktų gamybos, 36 – kelių ir automagistralių tiesimo, 15 – daugiamečių augalų auginimo, 8 – ūkio gyvulių šėrimo ir priežiūros, po 6 – mišriojo žemės ūkio ir vienmečių augalų auginimo, 5 – gyvulininkystės, 1 – kitų daugiamečių augalų auginimo.
Ūkininkų ūkiai daugiausia (93) prašė išduoti leidimus sezoniniam darbui užsieniečiams, "Plungės kooperatinė prekyba" – 34, "Vičiūnai" – 19, "Kauno ekostatyba" ir "Didvyriai" – po 13, "Andra" ir "Domo vizija" – po 10, "Villon" – 9, "Beno laivynas", "Stambus projektas" ir "Skonio kodas" – po 7, "Natinor" – 6, "Rodsta", "Orka foods", "SIDC Civil" – po 5 ir kt.
Darbo ypatumai
Sezoniniams darbuotojams iš užsienio kvotos netaikomos. Darbo užmokestis, kurį siūlė darbdaviai sezoniniams darbuotojams 2021 m. pirmąjį pusmetį – nuo 642 iki 1 290 eurų.
Šių metų pirmąjį pusmetį UŽT informacinėje sistemoje buvo įregistruota 1,8 tūkst. sezoninio darbo pasiūlymų. Tai – 30,3 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiais metais sezoninio darbo pasiūlymų daugiausia pateikta kovą, atlaisvinus veiklas karantino metu, pernai – birželį, pasibaigus pirmajam karantinui.
Daugiau sezoninio darbo vietų įregistravo įmonės, vykdančios didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos veiklas, mažiau – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonės. Darbo rankų sezono metu taip pat daugiau reikėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, administracinės ir aptarnavimo, statybos, meninės, pramogų ir poilsio organizavimo, transporto ir saugojimo veiklose.
Vilniaus miesto savivaldybėje buvo daugiausia sezoninio darbo pasiūlymų – 14,6 proc., Varėnos – 9,9 proc., Klaipėdos miesto – 8,5 proc., Molėtų – 7,4 proc., Kauno miesto – 6,8 proc. Kurortų savivaldybėse 2021 m. pirmą pusmetį pateikti 49 sezoninio darbo pasiūlymai.
Sezoniniam darbui ieškota pagalbinių darbininkų, nekvalifikuotų sezoninių ūkio darbininkų, nekvalifikuotų apdirbamosios pramonės darbininkų, aplinkos tvarkytojų, gelbėtojų, nekvalifikuotų augalininkystės ūkio darbininkų, krovikų, kelio darbininkų, virėjų ir traktorininkų.
Liepą UŽT informacinėje sistemoje darbdaviai pateikė 145 darbo pasiūlymus, kuriuose nurodė sezoninio darbo tipą – daugiausia pagalbiniams darbininkams (58), viešbučio kambarinėms (12), aplinkos tvarkytojams (10) ir kt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai8
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...