Pasiekė užsibrėžtus tikslus

2014 m. spalio 27 d. į uostamiestį atplaukė ir specialiai prie SGD laivui-saugyklai pastatytos krantinės, esančios šalia Kiaulės Nugaros salos, prisišvartavo SGD laivas-saugykla "Independence".

Bendrovės "Klaipėdos nafta", valdančios Klaipėdos SGD terminalą, generalinis direktorius Mantas Bartuška tvirtino, kad sėkmingi dveji SGD terminalo eksploatacijos metai liudija apie užsibrėžtus tikslus, kurie buvo pasiekti.

"SGD terminalas Lietuvai ir regionui užtikrino dujų tiekimo saugumą, sukūrė realią alternatyvą dujų sektoriui", – teigė M.Bartuška.

Anot jo, kai pradėjo veikti SGD terminalas, tiek Lietuvos, tiek Baltijos regiono dujų rinkoje įvyko esminiai lūžiai – fiksuoti nauji konkurenciniai pokyčiai, kurių iki šiol nebuvo.

"Klaipėdos naftos" generalinis direktorius SGD terminalą įvardijo sėkmės istorijos pavyzdžiu. Anot jo, Lietuva, būdama jauna valstybė, įrodė galinti realybe paversti grandiozinius projektus, kurie pripažįstami ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

"Vadinasi, buvo priimti teisingi sprendimai, SGD terminalo projektas buvo įgyvendintas itin ekonomiškai, pasirinktos šiuolaikiškos ir teisingos technologijos. Praktika rodo, kad plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu tampa šių dienų tendencija. Pasaulyje tokių terminalų poreikis akivaizdžiai didėja. Matome, kad tokio tipo technologijos, palyginti su antžeminėmis, – daug pranašesnės", – akcentavo M.Bartuška.

Terminalo modelis – unikalus

Bendrovę "Klaipėdos nafta" džiugina SGD terminalo naudotojų aktyvumas.

Pirmaisiais SGD terminalo veiklos metais į uostamiestį atplaukė šeši dujas pristatę dujovežiai, 2016-aisiais – jau 13, o iki šių metų pabaigos jų skaičius padidės iki 15-os.

"Šiuo metu panaudojama maždaug 40 proc. SGD terminalo išdujinimo pajėgumų. Pasiektas rodiklis – vienas aukščiausių ir geriausių Europoje. Kita vertus tai – įrodymas, kad rinka yra labai konkurencinga, o klientai renkasi tuos šaltinius, kurie – pigesni", – kalbėjo bendrovės generalinis direktorius.

Pasak pašnekovo, sukurtas SGD terminalo modelis yra unikalus: veikiama atviros prieigos principu, o norintieji gali užsisakyti pajėgumus bet kuriuo metų laiku.

"Tačiau džiugu tai, kad, turėdami tam tikra prasme ribotas SGD terminalo galimybes, kai vienu metu galime priimti vieną dujovežį, patenkiname skirtingų šaltinių SGD ir skirtingų tiekėjų poreikius. Dirbame multifunkciu režimu", – tvirtino M.Bartuška.

"Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus teigimu, tai puikiai įrodo ir faktas, jog šiais metais SGD terminalas paslaugas teikė trims vartotojams – bendrovėms "Lietuvos dujų tiekimas", "Litgas" ir "Achema", kurios, besinaudodamos terminalu, gali diversifikuoti savo investicijų portfelius.

"Dar viena džiugi žinia – "Lietuvos dujų tiekimas" pasirašė sutartį dėl SGD tiekimo 2017 m. su JAV bendrove "Koch Supply & Trading". Tai pirmas kartas, kai dujos bus pristatytos ne tik iš Norvegijos. Priimti ir patiekti dujas rinkai SGD terminalas yra pasirengęs", – pabrėžė M.Bartuška.

Laukia naujų žaidėjų

SGD terminalas suteikė puikią akceleraciją sukurti dujų rinka Baltijos regione. M.Bartuška priminė, kad, pasinaudojus tarpsistemine dujų jungtimi, vienijančia Lietuvą, Latviją ir Estiją, tarp Lietuvos ir Estijos įvyko pirmieji prekybos dujomis sandoriai.

Šiuo metu daug vilčių teikia ir perspektyva sulaukti naujų rinkos žaidėjų.

"Stebime situaciją ir laukiame, kada Latvijos dujų sistema bus išlaisvinta iš monopolio, pakeistas reguliacinis mechanizmas, kuris leistų kaimyninės šalies vartotojams rinktis naujus gamtinių dujų šaltinius, kurių vienas – ir SGD terminalas", – kalbėjo M.Bartuška.

Be to, pastebima, kad SGD, kaip kurui, ieškoma ir randama naujų panaudojimo būdų. Vienas didžiausių segmentų, į kurį skverbiasi SGD, yra jūrinio ir antžeminio transporto sfera.

Teigiama, kad SGD gali pakeisti dyzeliu ar mazutu varomus variklius.

"Matydami šias tendencijas ir atsiveriančias galimybes, manome, kad SGD terminalas Klaipėdoje gali tapti Baltijos regiono paskirstymo centru. Tai reiškia, kad iš uostamiesčio SGD būtų transportuojamos ir paskirstomos tiek jūrinei, tiek žemyninėms dalims", – ateities planus vardijo M.Bartuška.

Anot jo, šiuo metu Skandinavijoje SGD gana didelėmis apimtimis jau yra tiekiamos ir paskirstomos industriniams vartotojams, sunkiajam transportui, laivams, SGD tampa vis populiaresne alternatyva naftai ir jos produktams.

Paskirstymo stotis – kitais metais

M.Bartuška pasakojo, kad vis aiškesnes formas įgauna ir kitas "Klaipėdos naftos" įgyvendinamas projektas – numatoma pastatyti antžeminę SGD paskirstymo stotį, kurioje bus teikiamos SGD bunkeriavimo, SGD krovos į autodujovežius paslaugos, taip patenkinsiančios didėjančią SGD paklausą Baltijos šalyse bei Lenkijoje.

SGD iš didžiojo terminalo "Independence" ketinama gabenti specialiais mažaisiais laivais-dujovežiais.

"Klaipėdos naftos" teritorijoje, kur ir atsiras SGD paskirstymo stotis, jau vykdomi pirmieji darbai – pradėta gręžti bandomuosius polius, statybų aikštelėje atliekami betonavimo darbai.

"Kitų metų viduryje planuojami sistemų ir technologijos testavimo darbai. Stotis pilnu pajėgumu veiklą turėtų pradėti vykdyti iki 2017-ųjų pabaigos. Bendrovės teritorijoje jau vyksta paruošiamieji statybos darbai. Čekijos gamykloje pagamintos 2 iš 5 SGD talpyklų. Pirmoji talpykla turėtų atkeliauti kovą arba balandį", – apie ateities planus kalbėjo M.Bartuška.

Generalinis direktorius teigė, kad šiam projektui vykdyti buvo gauta europinė parama – 9 mln. eurų. Tai, anot jo, yra didelė paspirtis. Be to, tokio tipo projektus teigiamai vertina instituciniai bankai, galintys suteikti ilgalaikes paskolas labai patraukliomis sąlygomis, SGD tinklo vystymą noriai remia ir Europos Komisija.

"Pradėjome SGD paskirstymo stoties pajėgumų paskirstymo procedūrą, o kiek vėlius bus pasirašomos sutartys su potencialiais stoties naudotojais. Kol kas susitarimai – preliminarūs. Kad jie taptų galutiniais, reikia atsakyti į tam tikrus klausimus. Šiuo metu estai, kurie Baltijos regione yra bene labiausiai pažengę pritaikydami SGD, labiausiai domisi Klaipėdos SGD paskirstymo stoties galimybėmis", – atskleidė M.Bartuška.

Generalinis direktorius pabrėžė, kad bendrovės "Klaipėdos nafta" teritorija šiam projektui pasirinkta neatsitiktinai. Iš jos vežami naftos produktai, tad aiškūs tampa transportavimo keliai. Be to, čia atgabentas SGD savo krovos procesams galėtų naudoti ir pati "Klaipėdos nafta".

"Matome daug sinergijų. Naftos terminalas dujas naudoja naftos produktams pašildyti. Šalia turėdami stotį, nugaruojančias dujas galėsime panaudoti efektyviai", – kalbėjo M.Bartuška.

Taps solidžiu partneriu

"Klaipėdos nafta" šiemet vasarį su Vokietijos bendrove "Bomin Linde LNG" pasirašė savitarpio supratimo memorandumą, kuriame įtvirtintas siekis glaudžiai bendradarbiauti vystant SGD, kaip jūrinio kuro, rinką bei reikalingą infrastruktūrą.

Su šiais partneriais deramasi dėl planuojamo statyti SGD transportuojančio laivo-dujovežio.

Kiek vėliau "Klaipėdos naftos" 100 proc. kontroliuojama dukterinė bendrovė "SGD logistika" su "Bomin Linde LNG" pasirašė jungtinės pakeitimus, susijusius su veiklos sutarties dėl bendro SGD dujovežio operavimo veiklos vykdymo. Vokietijoje įsteigtoje bendroje įmonėje "SGD logistikai" priklausys 10 proc., o "Bomin Linde LNG" – 90 proc. įstatinio kapitalo.

"Klaipėdos nafta" turės galimybę 10 proc. šio laivelio pasinaudoti transportuojant SGD iš "Independence" į paskirstymo stotį. Šis transportavimo sprendimas mums reikalingas tam, kad galėtume užtikrinti pilną infrastruktūros paketą. "Bomin Linde LNG" taps papildomu SGD terminalo naudotoju, kuris užsiims SGD atvežimu ir jų paskirstymu Baltijos regione. Tikimės, kad šiai bendrovei SGD terminalas taps strategine baze", – vylėsi generalinis direktorius.

Anot jo, bendradarbiavimas su minėta įmone atneš neabejotinos naudos ir padės žengti tvirtus žingsnius, kad Klaipėda taptų stipriu paskirstymo centru Baltijos regione.

Rezultatai – optimistiniai

Pozityviai nuteikia ne tik dvejus metus veikiantis SGD terminalas, bet ir pastarųjų 9 mėnesių bendrovės "Klaipėdos nafta" finansiniai rodikliai.

Neaudituotais duomenimis, "Klaipėdos naftos" pardavimo pajamos per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius pasiekė 80,3 mln. eurų. Tai – 1,8 proc. daugiau nei 2015 m. atitinkamu laikotarpiu, kai ši suma siekė 78,9 mln. eurų. Bendrovės šių metų 9 mėnesių grynasis pelnas siekė 13,0 mln. eurų – 0,8 proc. mažiau, palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, kai įmonė uždirbo 13,1 mln. eurų.

Pelnas prieš mokesčius, palūkanas bei nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) už 2016 m. 9 mėnesius susitraukė 2,8 proc. ir sudarė 24,3 mln. eurų.

Pajamų pokytį lėmė SGD terminalo veikla – pajamos iš jo padidėjo nuo 48,6 iki 50,5 mln. eurų. SGD išdujinimas, palyginti su tuo pačiu metu pernai, išaugo 3,3 karto.

Bendrovės valdomo naftos terminalo pajamos sumažėjo nuo 28,5 iki 27,7 mln. eurų, o Subačiaus kuro bazės veiklos rezultatai buvo geresni – ji atnešė 16,66 proc. daugiau pajamų (2,1 mln. eurų, palyginti su 1,8 mln. prieš metus).