Jonas dar lanko darželį, bet robotikos būrelyje – jau pažengęs inžinierius.

„Patinka man labiausiai statyti „Minecraft“ miestą. Prisijungiu su laidais prie kompiuterio ir tada valdau juos“, – pasakojo berniukas.

Mažose rankose gimsta įspūdingi modeliai. Šį kartą – jonvabalis su konkrečia misija.

„Turime tokį jonvabalį, kuris šviečia ir skrenda. Mes padėsime Hartui išgelbėti gyvūnus su juo“, – kalbėjo Jonas.

Pamokoje vaikai konstruodami sprendžia klimato kaitos, energetikos, socialinės lygybės klausimus.

„Konstruoja „LEGO“, programuoja, sprendžia įvairias pasaulio problemas, kurios yra susijusios su tam tikrais konstruktais, kuriuos programuojame bei laviname įvairius įgūdžius. Ne tik technologinius, bet ir socialinius, emocinius bei pasaulio pažinimą“, – aiškino „Robotikos akademijos“ vadovė Evelina Burokė.

LNK stop kadras

Neformalaus švietimo užsiėmimai nepigūs – gali siekti ir 100 eurų ar net daugiau. Valstybė prisideda ne visada.

„Krepšeliai svyruoja nuo 15 iki 25 eurų. Vaikams su specialiaisiais poreikiais taikomas dvigubas krepšelis – nuo 30 iki 50 eurų“, – dalijosi švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.

Tėvams finansiškai gali padėti ir savivaldybės. Sostinė prie valstybės skiriamų 6 mln. eurų pridėjo dar 4 mln.

„Jeigu 2020-aisiais vaikų, lankančių ir besinaudojančių krepšeliu, turėjome 14,5 tūkst., tai dabar jau turime per 34 tūkst.“, – akcentavo Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė.

Iš 1,5 tūkst. skirtingų būrelių populiariausi – sporto. Juos renkasi daugiau nei pusė vaikų.

„Iš tų likusių 14 tūkst., aišku, kad informacinės technologijos yra antroje vietoje“, – pridūrė D. Meiželytė.

Vis daugiau moksleivių išbando kitokias, šiandienos realijas atitinkančias veiklas – finansinio raštingumo, dirbtinio intelekto mokymus. O dalis renkasi net dronų konstravimą ir valdymą.

„Mokomės pilotuoti FPV dronus. Išmokus su juo, būtų galima pilotuoti bet kokį“, – aiškino jaunimo centro „Hobiverse“ dronų būrelio vadovas Ernestas Deveikis.

Moksleiviui Gvidui dronai – ne nauja sritis.

„Prieš tai buvau pats skraidęs dronais šiek tiek laisvalaikiu, kaip hobiu. Taip pat fotografija užsiimu“, – dalijosi vaikinas.

Jaunimo centre norinčių lankyti būrelius šiemet rekordiškai – 2 tūkst. daugiau nei pernai. O vietų beveik neliko.

„Šiuo metu jau yra virš 6 tūkst. klientų. Rugsėjo 1-ąją pradėjome su 5,5 tūkst. Tai buvo labai neįtikėtina, nes tėvai jau pradeda vasarą ieškoti savo vaikams veiklų“, – komentavo jaunimo centro „Hobiverse“ vadovė Vilma Smaliukienė.

Valstybės krepšelius išdalijo akimirksniu. Iš 6 tūkst. vaikų juos gavo šiek tiek daugiau nei 1 tūkst.

LNK stop kadras

Būrelių vadovai pastebi, kad valstybės skiriamų krepšelių reikėtų bent dvigubai daugiau.

„Tikrai jaučiasi augimas nuo praėjusių metų – daugybė vaikų netgi netelpa į būrelius“, – pridūrė E. Deveikis.

„Trečdalis naudojasi neformalaus švietimo krepšeliu. Tiesa, tas krepšelis nėra toks didelis, kad padengtų viso būrelio kainą, nes tai tik labai minimali dalis“, – pabrėžė E. Burokė.

Būrelius lanko per 120 tūkst. Lietuvos moksleivių. Šiemet valstybė papildomai skyrė 5 mln. eurų.

„2015 m. krepšelis buvo apie 3 mln. eurų, dabar – 25 mln. eurų. Tai gana ženkliai išaugęs krepšelis“, – akcentavo R. Zuoza.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau per paskutinius 10 metų minimali krepšelio suma išaugo vos 10 eurų. Būrelių vadovai tikina, kad papildomi finansai paskatintų ir vyresnius po pamokų skirti laiko mėgstamai veiklai.

„Net pusė vaikų, lankančių 1–12 klases, po pamokų eina į namus ir nelanko nė vieno būrelio. Tą tendenciją matome vyresniuose, nes priešmokyklinukai, pradinukai yra pakankamai užimti“, – pastebėjo „Robotikos Akademijos“ vadovė.

Vyriausybės planuose – dar labiau skatinti neformalų vaikų švietimą.

„Svarstys biudžetą ir, aišku, jei skirs daugiau lėšų, tai 10 proc. gali išaugti belankančių mokinių. Vietoje 120 tūkst. būtų 130 tūkst.“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

Pernai sostinės krepšeliais pasinaudojo apie 35 tūkst. moksleivių.