Cypiantys žaislai, batai, drabužiai, keksiukų formos vonios druskos, girliandos, iš pažiūros įprastos kėdės – tai iš Lietuvos prekybininkų paimti daiktai kaip nesaugūs.

„Man tai baisiausia, kad tai vaikų žaislai“, – teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė.

„Daug smulkių detalių, kur vaikai gali paspringti. Kitas dalykas – ftalatai, tai yra cheminė medžiaga. Jų perteklius sukelia ligas – nuo imuniteto sutrikimų iki vėžio. Taip pat kenkia reprodukcinei funkcijai – tiek moterų, tiek vyrų“, – šnekėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

LNK stop kadras.

Antroje vietoje – gaisrus galinti sukelti elekrotechnika: kompiuteriai, telefonai, jų įkrovikliai. Vėliau – baldai, tekstilė, batai.

„Avalynė iš esmės tas objektas, kuris dažniausiai skundžiamas“, – nurodė G. Aleksaitė.

Vartotojų teisės pernai iš rinkos eliminavo visą krūvą tokių nesaugių prekių.

„Iš 2 tūkst. patikrinimų per metus 156 produktai buvo pripažinti nesaugiais. Tai reikia dauginti iš vienetų – jų rinkoje galėjo būti ir 100 tūkst. rinkoje“, – pabrėžė G. Aleksaitė.

Tai didžiausias kiekis per dešimtmetį. Įprastai tokia produkcija atkeliauja iš Kinijos ar Turkijos, dažniausiai parduodama nedidelėse mažų miestelių parduotuvėse.

„Jie bando uždirbti saugumo sąskaita“, – tvirtino teisingumo viceministras Rytis Jokubauskas.

„Patys verslininkai ne visada žino. Aš net dabar pažiūrėjęs ne iš karto pasakyčiau, kad produktai nesaugūs“, – aiškino Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

LNK stop kadras.

Toks verslas gali būti paauklėtas baudomis – didžiausia siekia 2 tūkst. eurų. Smulkiam verslui tai juntama suma, tačiau kitiems – kaip vanduo nuo žąsies.

„Kontrolė vykdoma: tikrina ir vartotojų teisės, ir kitos institucijos. Tik klausimas, ar kontrolė suveikia“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė.

„Nustatomi pažeidėjai, bet ar jie pakankamai atgrasomi nuo pažeidimų? Ar jie nesusitaiko ir neina kartoti, nes jiems labiau apsimoka?“ – šnekėjo teisingumo viceministras.

Nesaugių gaminių pardavėjas turi pasirūpinti parduotų prekių susigrąžinimu iš pirkėjų ir grąžinti pinigus.

„Kenčia ir reputacija, po to tas prekes reikia utilizuoti“, – pabrėžė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos skyriaus vedėja Asta Marčiulionytė.

„Žalą greičiausiai gali pašalinti ne gamintojas, o tas, kuris išima prekę iš prekybos“, – teigė VU Teisės fakulteto profesorė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dvi ministerijos sako, kad drausmės nepakanka.

„Nesąžiningi verslai turėtų pajusti pasekmes – jų praktika negali būti toleruojama“, – sakė R. Jokubauskas.

„Jeigu šie žaislai kelia pavojų vaikų gyvybei, baudos turi būti adekvačiai padidintos“, – tvirtino E. Radišauskienė.

Patys verslininkai dėl tokių pardavėjų apgailestauja.

„Lūkestis yra, kad tokie žaidėjai būtų pašalinti iš rinkos“, – aiškino A. Romanovskis.

„Turime atvejų, kai uždarius internetinę parduotuvę, tie patys asmenys iškart atsidaro kitą tinklapį“, – nurodė R. Jokubauskas.

LNK stop kadras.

Tarnyba sako, kad aktyvins patikrinimus internetinėje prekyboje. Tačiau dar didesnė dilema išlieka, kaip suvaldyti pirkimus iš internetinių gigantų, tokių platformų kaip „Temu“, „AliExpress“.

„Kol kas čia nėra reguliavimo“, – pabrėžė E. Radišauskienė.

Tačiau ir patys pirkėjai sako, kad dalį pigių prekių teko išmesti.

„Loterija tokia“, – tikino pašnekovas.

„Jeigu rinkoje yra dideli žaidėjai, o reguliavimas skirtingose rinkose yra disproporcingas, tai pirmiausia – Europos Sąjungos institucijų klausimas“, – nurodė VU Teisės fakulteto profesorė.

„Europos Komisija ėmėsi tam tikrų priemonių kartu ir su Kinijos vyriausybe – norima atlikti tyrimą. Ten yra ir daug kitų pažeidimų“, – kalbėjo G. Aleksaitė.

Maždaug už poros mėnesių Lietuvoje bus pasiekiama speciali programėlė, kuri padės susigaudyti, ar prekė saugi – ji bus sujungta su tarptautine duomenų baze.