Šiaulių bankas gerina ekonomikos prognozes

Gegužę bankas prognozavo, jog šiemet šalies ekonomika kils 2 proc., o vidutinė metinė infliacija sudarys 0,9 proc.

„Europos Sąjungoje rikiuojamės tarp sparčiausiai kylančių ekonomikų, kurios sugeba (...) dorotis su vangių rinkų, aukštų palūkanų normų iššūkiais, taipogi atliepti geopolitines realijas ir rasti būdų augti, net kai bendras kontekstas tam nėra palankus“, – trečiadienį ekonominių prognozių pristatyme sakė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

2025 metų BVP augimo prognozę bankas kilstelėjo nuo 2,7 proc. (gegužės prognozė) iki 2,9 proc., o vidutinės metinės infliacijos – sumažino nuo 2,7 proc. iki 2,6 proc.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, Lietuvos ekonomikos augimą lemia diversifikuota šalies ekonominė struktūra ir į eksportą orientuotų gamybos įmonių rezultatai.

„Mūsų ūkio vystymasis yra neblogai diversifikuotas. Šių metų pirmoje pusėje ekonomikos plėtrą lėmė vis daugiau ekonominių veiklų. Pernai stabtelėjus, šiemet matome vis daugiau atsigaunančių ekonominių sektorių“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės teigimu, Lietuvos pramonė atsigauna, pavyzdžiui, vasarą sparčiai produkcijos gamybą didino metalo, mašinų ir įrangos pramonės įmonės.

Be to, Europos Centriniam Bankui pradėjus mažinti bazines palūkanų normas, produkcijos atsargas pildo baldų ir medienos gamintojai, laukiantys pagrindinių eksporto rinkų atsigavimo, teigė analitikė.

„Mūsų gamintojai ruošiasi Vakarų rinkų atsigavimui ir didesnei paklausai mūsų produkcijos importui. Lietuva yra maža ir itin sekli vidaus rinka, tad ilgalaikį augimą ir tvarų augimą užtikrinti vien iš vidaus rinkos, į ją orientuotų sektorių būtų neįmanoma. Todėl reikia labai atidžiai stebėti, kaip sekasi eksportuotojams užtikrinti plėtrą, ar ji vis dar yra konkurencinga“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

Ji pabrėžė, kad kartu su pramone auga ir kiti, pavyzdžiui, informacinių technologijų, statybų, paslaugų, sektoriai.

Anot analitikės, antrojo pusmečio BVP augimą lems gerą grūdų derlių užauginęs žemės ūkis, šalies konkurencingumą taip pat turėtų atgauti ir transporto sektorius, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui praėjusią savaitę panaikinus Mobilumo paketo įgaliojimą į registracijos šalį kas du mėnesius grąžinti vilkikus.

Tuo metu vidutinė metinė infliacija, pasak banko, kitąmet išaugs brangstant paslaugoms, įsigaliojus didesniems akcizams bei įvedus CO2 dedamąją degalams.

„Tai grąžins infliaciją prie to lygio, kuris mūsų tokiai mažai, dar vis besivystančiai, besivejančiai ekonomikai būdingas ir dėkingas“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, šiemet kainų augimas, palyginti su praėjusiais metais, atslūgo nebrangus prekėms, maistui, o tai toliau kylant atlyginimams vėl sustiprino vartotojų perkamąją galią.

Analitikės teigimu, kainoms neaugant kiltų rizika, jog sustotų ekonomikos augimas: „Jei defliaciniai procesai užsitęstų pernelyg ilgą laiką, ekonomistams irgi įsijungtų raudona lemputė, nes defliacija yra signalas, kad ekonomika nesivystys, grims į recesiją.“

Bankas prognozuoja, jog nedarbas šiemet sieks 7,7 proc. (gegužę prognozuota 7,2 proc.), o kitąmet – 7,2 proc. (6,5 proc.).

Atlyginimai kils atitinkamai 9,7 proc. šiemet (9,5 proc.) ir 8,7 proc. (8,7 proc.).