Kaip trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), tikimasi, jog susitarimas didins gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatins inovacijas ir investicijas į gynybos ir saugumo pramonę.
Jis taip pat turėtų paskatinti lietuviškos kilmės produktų eksportą, kurį vykdant būtų užtikrinamas glaudus krašto apsaugos, viešojo saugumo įstaigų, mokslo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas krašto apsaugos ir saugumo srityje.
Planas patvirtintas bendru ekonomikos ir inovacijų, užsienio reikalų, krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrų įsakymu.
Rusijos karo akivaizdoje turime dėti visas pastangas, kad Europos gynybos pramonė pajėgtų atliepti ir Ukrainos, ir Europos Sąjungos (ES) bei NATO saugumo ir gynybos poreikius.
„Gynybos ir saugumo pramonė – vienas prioritetinių ir labiausiai augančių pramonės sektorių Lietuvoje. Per pastaruosius penkerius metus darbuotojų skaičius gynybos srities įmonėse padidėjo apie 14 proc., o bendra gynybos sektoriaus verslo apyvarta šiuo laikotarpiu išaugo beveik dvigubai“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Kaip nurodo Ekonomikos ministerija, planas padės geriau išnaudoti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės potencialą, kurio svarba itin išaugo, Rusijai sukėlus karą Ukrainoje.
„Rusijos karo akivaizdoje turime dėti visas pastangas, kad Europos gynybos pramonė pajėgtų atliepti ir Ukrainos, ir Europos Sąjungos (ES) bei NATO saugumo ir gynybos poreikius“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„ES šiuo metu dedamos tikslingos pastangos suteikti postūmį Europos gynybos pramonės vystymuisi – Lietuvos įmonėms itin svarbu konkrečiais projektais ir iniciatyvomis įsitraukti į Europos gynybos pramonės grandines, tapti integralia ES ir NATO saugumo ir gynybos dalimi ir taip sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus“, – teigė jis.
Šiuo planu numatoma skirti finansavimą taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų gynybos bei saugumo srityje skatinimui, taip pat daug dėmesio skiriama gynybos inovacijų kūrimui.
Įgyvendinant plane išdėstytus veiksmus, bus toliau bendradarbiaujama su valstybės institucijomis, asocijuotomis gynybos ir saugumo bei kitomis pramonės organizacijomis, mokslo ir studijų institucijomis ir kitomis suinteresuotomis įstaigomis, kurios dalyvavo rengiant šias iniciatyvas.
„Lietuvoje palaipsniui turi atsirasti modernių technologijų, pažangių ginkluotės sistemų kūrimas, vystymas ir integravimas, todėl gairių įgyvendinimo plane padėti pamatai bendradarbiavimui, inovacijų vystymui, institucijų funkcijų išgryninimui ir, be abejo, lėšų skyrimas konkrečioms programoms ir projektams yra pirmieji, tačiau labai svarbūs žingsniai siekiant šių tikslų“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Pasak Ekonomikos ministerijos, siekiant skatinti gynybos ir saugumo pramonės ekosistemos plėtrą bei glaudesnį verslo, mokslo ir kariuomenės bendradarbiavimą, planuojama Inovacijų agentūroje sukurti gynybos inovacijų tarpinstitucinio bendradarbiavimo platformą „MilTech Lab“.
Ji tikisi, jog sklandus šio plano priemonių įgyvendinimas taip pat paskatins eksportą, ypač tokiose gynybos ir saugumo pramonės srityse, kaip naujų tarptautiniu mastu konkurencingų gynybai ir saugumui skirtų produktų ir technologijų kūrimas, puslaidininkių, lazerių ir optikos prietaisų kūrimas ir tobulinimas, kibernetinių saugumo sistemų kūrimas ir diegimas.
Dar praėjusiais metais keturių ministrų nutarimu patvirtintos Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 metų gairės, kurios prisideda prie galimybės išnaudoti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės potencialą.
Naujausi komentarai