- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tiltams ir viadukams atnaujinti bei remontuoti šiemet ketinama skirti daugiau lėšų nei planuota, o bendras finansavimas keliams sieks daugiau negu 700 mln. eurų, sako susisiekimo ministras. Marius Skuodis tikisi, kad 2024 metais lėšų keliams dar daugės, tačiau gali tekti skolintis.
„Bendras finansavimo lygis šiemet bus virš 700 mln. eurų. Tai reiškia, kad didiname finansavimą tiltams ir viadukams, ką būtina daryti“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje ketvirtadienį teigė ministras.
Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo sąmata numato, kad šiemet šalies keliams bus skirta 543,2 mln. eurų. Dar daugiau nei 170 mln. eurų europinio ir valstybės finansavimo skirta kariniam mobilumui didinti, o šie projektai apima ir svarbiausius automobilių kelius.
„Dėl šių metų esu pakankamai ramus, dėl kitų – nesu visiškai ramus, nes šiais metais tikrai didelio daugelio žmonių darbo dėka turime papildomai 100 mln. eurų karinio mobilumo reikmėms, ką naudosime „Via Balticai“. Tai reiškia: prie bendro finansavimo (543 mln. eurų) pridedame dar 100 mln. eurų“, – aiškino M. Skuodis.
„Šalia to valstybė yra skyrusi papildoma eilute 70 mln. eurų karinio mobilumo reikmėms. Dalis yra geležinkeliams, dalis į poligonus vedantiems keliamas, pirmiausia tiems, kurie yra dvejopos paskirties, kuriais naudojasi ir kariškiai, ir civiliai“, – pridūrė susisiekimo ministras.
Vėliau ministerija BNS patikslino, kad iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF) karinio mobilumo reikmėms yra skirta 104 mln. eurų, o iš valstybės biudžeto – dar 71 mln. eurų.
M. Skuodis pabrėžė, kad didinant karinį mobilumą kol kas suplanuotas tik vienas aplinkkelis.
„Turime ant stalo vienintelį aplinkkelį, kuris susijęs su karinio mobilumo reikmėmis. Jeigu leistų finansai, galėtume kalbėti apie kitus – ir Trakų, ir daugiau yra. Buvusi Vyriausybė yra net įpareigojimą palikusi, kad iki 2025 pabaigos turi atsirasti Vilniaus pietinis aplinkkelis, kurį turime pabaigti ir jo vertė gali būti apie 200 mln. eurų. Bet negalime link jo judėti. Viskas atsiremia į finansus“, – kalbėjo ministras.
Vis dėlto jis sakė tikintis, kad kitais metais kelių finansavimas bus dar didesnis.
„Tikiuosi, kad kitais metais biudžetas bus šiek tiek kitoks, didėjimas bus, nes priešingu atveju nepavyks stabilizuoti būklės, kad po to ją gerintume. Kitais metais finansavimo trūkumas norint įgyvendinti visus projektus, įskaitant strateginius, tuos pačius tiltus ir viadukus, yra 200–250 mln. eurų“, – tvirtino ministras.
M. Skuodis neatmetė, kad Kelių direkcija skolinsis ir taip padengs trūkumą: „Kad nebūtų mažinamas finansavimas“.
Vyriausybė praėjusį trečiadienį patvirtino trejų metų Kelių programos sąmatą. Joje numatyta, kad 2024 ir 2025-aisiais keliams bus skirta po 522 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti1
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis8
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...