- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tiltams ir viadukams atnaujinti bei remontuoti šiemet ketinama skirti daugiau lėšų nei planuota, o bendras finansavimas keliams sieks daugiau negu 700 mln. eurų, sako susisiekimo ministras. Marius Skuodis tikisi, kad 2024 metais lėšų keliams dar daugės, tačiau gali tekti skolintis.
„Bendras finansavimo lygis šiemet bus virš 700 mln. eurų. Tai reiškia, kad didiname finansavimą tiltams ir viadukams, ką būtina daryti“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje ketvirtadienį teigė ministras.
Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo sąmata numato, kad šiemet šalies keliams bus skirta 543,2 mln. eurų. Dar daugiau nei 170 mln. eurų europinio ir valstybės finansavimo skirta kariniam mobilumui didinti, o šie projektai apima ir svarbiausius automobilių kelius.
„Dėl šių metų esu pakankamai ramus, dėl kitų – nesu visiškai ramus, nes šiais metais tikrai didelio daugelio žmonių darbo dėka turime papildomai 100 mln. eurų karinio mobilumo reikmėms, ką naudosime „Via Balticai“. Tai reiškia: prie bendro finansavimo (543 mln. eurų) pridedame dar 100 mln. eurų“, – aiškino M. Skuodis.
„Šalia to valstybė yra skyrusi papildoma eilute 70 mln. eurų karinio mobilumo reikmėms. Dalis yra geležinkeliams, dalis į poligonus vedantiems keliamas, pirmiausia tiems, kurie yra dvejopos paskirties, kuriais naudojasi ir kariškiai, ir civiliai“, – pridūrė susisiekimo ministras.
Vėliau ministerija BNS patikslino, kad iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF) karinio mobilumo reikmėms yra skirta 104 mln. eurų, o iš valstybės biudžeto – dar 71 mln. eurų.
M. Skuodis pabrėžė, kad didinant karinį mobilumą kol kas suplanuotas tik vienas aplinkkelis.
„Turime ant stalo vienintelį aplinkkelį, kuris susijęs su karinio mobilumo reikmėmis. Jeigu leistų finansai, galėtume kalbėti apie kitus – ir Trakų, ir daugiau yra. Buvusi Vyriausybė yra net įpareigojimą palikusi, kad iki 2025 pabaigos turi atsirasti Vilniaus pietinis aplinkkelis, kurį turime pabaigti ir jo vertė gali būti apie 200 mln. eurų. Bet negalime link jo judėti. Viskas atsiremia į finansus“, – kalbėjo ministras.
Vis dėlto jis sakė tikintis, kad kitais metais kelių finansavimas bus dar didesnis.
„Tikiuosi, kad kitais metais biudžetas bus šiek tiek kitoks, didėjimas bus, nes priešingu atveju nepavyks stabilizuoti būklės, kad po to ją gerintume. Kitais metais finansavimo trūkumas norint įgyvendinti visus projektus, įskaitant strateginius, tuos pačius tiltus ir viadukus, yra 200–250 mln. eurų“, – tvirtino ministras.
M. Skuodis neatmetė, kad Kelių direkcija skolinsis ir taip padengs trūkumą: „Kad nebūtų mažinamas finansavimas“.
Vyriausybė praėjusį trečiadienį patvirtino trejų metų Kelių programos sąmatą. Joje numatyta, kad 2024 ir 2025-aisiais keliams bus skirta po 522 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas2
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...