- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad per pirmuosius tris mėnesius būsto šildymo kompensacija Lietuvoje pasinaudojo dvigubai daugiau gyventojų nei pernai. Nors kompensacijoms už centralizuotą šildymą pirmąjį ketvirtį valstybė skyrė tiek pat lėšų, kiek per visus praėjusius metus, paneša LNK.
Daugiausia paramą gavusiųjų yra Visagine, kur šilumos išlaidos kompensuotos penktadaliui gyventojų. Sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai ir gaunantys vidutines pajamas galėjo pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas.
„Skaičiuojame, kad anksčiau padaryti sprendimai jau leido žmonėms sutaupyti bent jau šildymo kompensacijų apie 22 mln. eurų, o dar trečdalis milijardo eurų pažeidžiamiausias visuomenės grupes pasieks nuo birželio 1-osios. Visi socialinių išmokų dydžiai vidutiniškai didėjo apie 15–20 proc. Aukščiausias prioritetas priimant sprendimus išlieka vis dar skurdo atskirties mažinimas pažeidžiamiausiai visuomenės grupei. Tačiau priemonėmis gali pasinaudoti ir vidutines pajamas gaunantys žmonės. Pati didžiausia įtaka, kurią fiksuojame, – pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, vienišiems tėvams ir pačias mažiausias pajamas gaunantiems asmenims“, – situaciją pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak socialinės pasaugos ir darbo ministrės, šiemet antrą kartą didinimas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) turėtų prisidėti prie skurdo mažinimo Lietuvoje. Ministrė tikisi, kad gyventojų pajamos augs sparčiau nei kainos ir aplenks labai išaugusią infliaciją. Skaičiuojama, kad pernai atlyginimas popieriuje vidutiniškai augo 200 eurų, taip pat nuo vasaros pradžios augs pensijos ir kitos socialinės išmokos.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Sodros“ duomenys rodo, kad, palyginti 2022 m. kovą ir 2021 m. kovą, šalies gyventojų užimtumas didėjo 3,4 proc., o apdraustųjų, kurie dirbo visą mėnesį, vidutinis darbo užmokestis augo 14,3 proc. Pajamos popieriuje didėjo beveik 200 eurų. Žiūrint aritmetiškai, prognozuojama infliacija žmonių pajamas turėtų aplenkti, tačiau, kaip ir minėjau, yra sunkiai nuspėjama kainų dinamika ir visa tai yra dėl neapibrėžtumo – Rusijos vykdomo karo Ukrainoje kontekste, tiek energijos išteklių, tiek maisto kainų. Pajamų augimas turėtų labiausiai sušvelninti augančias kainas, išlaikyti perkamąją galią ypač pažeidžiamose visuomenės grupėse tam, kad kainų kilimo įtaka būtų kuo mažesnė. Pirminis tikslas išlaikyti perkamąją galią, antrinis – turėti teigiamų skurdo mažinimo tendencijų“, – sakė pašnekovė.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ekspertų atlikta analizė rodo, kad įsijungusios priemonės, kurios tiek nuo sausio mėnesio prasidėjo, tiek dabar bus papildomai nuo birželio 1 d., turės teigiamos įtakos žmonių skurdo rodikliams net ir tokiomis neapibrėžtomis ekonominėmis aplinkybėmis. Mūsų skaičiavimais, dėl NPD, socialinių išmokų ir pensijų didinimo didžiausią teigiamą poveikį pajus ypač pažeidžiamos visuomenės grupės – negalią turintys asmenys, vieniši tėvai su vaikais ir senyvo amžiaus žmonės. Negalią turinčių asmenų skurdo rodikliai gali sumažėti iki 2,4 procentinių punktų, vienišų tėvų su vaikais namų ūkiai – net iki 3,7 procentinių punktų. Senyvo amžiaus asmenų grupėje – iki 0,9 procentinių punktų“, – aiškino ji.
„Taip pat norėčiau dar kartą akcentuoti bazinių dydžių pokyčius. Dažnai žmonės klausia, kaip tai atsilieps konkrečioms išmokoms. Nors ir didžiausias dėmesys skiriamas pažeidžiamiems gyventojams, bet, padidinus bazinius socialinius dydžius, didėja ir daugelis visokių socialinių išmokų, tarp jų ir vaiko pinigai, jie mokami visiems vaikams, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, kitų kriterijų. Daugiavaikėms, nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos padidėtų beveik iki 128 eurų. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais ir jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Padidinus valstybės remiamas pajamas du kartus, išsiplėtė šildymo kompensacijų gavėjų ratas. Kalbant specifiškai apie šalpos pensijas, nuo birželio pradžios siūlome šalpos pensijų bazę didinti iki 173 eurų ir, padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 11 iki 52 eurų ir tai palies iki 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas“, – pakomentavo M.Navickienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JAV ir Lietuva bendradarbiaus maisto saugos, ekologinio ūkininkavimo srityje
Lietuva ir JAV sutarė glaudžiau bendradarbiauti maisto saugos, ekologinio ūkininkavimo srityje. ...
-
Prezidentas pakvietė JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti Lietuvoje1
Filadelfijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti Lietuvoje. ...
-
Pirkėjams – smagios naujienos: turguje atpigo bulvės, agurkai, trešnės36
Brangsta ir brangs. Tokius žodžius dabar girdime, kai kalba pakrypsta apie prekių ir paslaugų kainas. Vis dėlto pasitaiko ir malonių išimčių – kai kas atpinga. ...
-
Birželį Baltijos valstybėse brango dyzelinas: sparčiausias kainos kilimas – Lietuvoje5
Benzino kainų dinamika Baltijos valstybėse birželį buvo skirtinga, tuo tarpu dyzelinas brango, o sparčiausiai – Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. ...
-
Subsidijos už elektrą ir dujas kitąmet: ar jos bus – neaišku4
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog dar anksti kalbėti, ar Vyriausybės kompensacijos už elektrą ir gamtines dujas gyventojams bus mokamos ir kitais metais. ...
-
M. Skuodis atsakė į Vokietijos kanclerio raginimus: Lietuva daro tai, ką privalo
Vokietijai kalbant apie specialias taisykles Rusijos tranzitui į Kaliningradą, Lietuvos susisiekimo ministras sako nematantis pokyčių pačios Rusijos elgesyje. ...
-
Apklausa: ribota būsto pasiūla gali neleisti slopti lūkesčiams dėl kainų3
Per artimiausius metus naujų butų didžiausiuose miestuose bus pasiūlyta mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių, tad pasiūlos trikdžiai ir išaugusios statybos sąnaudos gali neleisti slopti lūkesčiams dėl būsto kainų – jie tebėra isto...
-
Lietuvos oro uostai iššūkių dėl atšaukiamų skrydžių nepatiria
Kai kuriems Europos oro uostams patiriant iššūkių dėl aktyvaus keleivių srautų augimo bei atšaukiamų skrydžių, Lietuvos oro uostai teigia, kad situacija šalyje yra nepakitusi, atšaukiamų skrydžių skaičius nedideli...
-
Europos Komisija „Rail Baltica“ skyrė dar 360 mln. eurų
Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ plėtrai Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė dar apie 360 mln. eurų, penktadienį pranešė Komisija. Lėšos skirtos iš 2021–2027 metų Europos infrastruktūros ...
-
Taivano ministras: Rusijos grėsmė neatbaido nuo investicijų į Lietuvą
Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu mano, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Europoje didėjančios geopolitinės įtampos nesumažins investicijų Lietuvoje patrauklumo. Ministras akcentuoja, kad Lietuva yra NATO aljanso dalis, todėl, mini...