- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dirbantiems gyventojams, kuriuos šią žiemą gripas ir peršalimo ligos paguldė į ligos patalą, priklauso ligos išmoka – atlyginimo, kurio jie neteko dėl ligos, kompensacija. Tačiau pasiimti išmoką suskubo ne visi. „Sodros“ duomenimis, kas dešimtas sirgęs apdraustasis nepateikia prašymo ligos išmokai gauti.
„Suprantame, kad, galbūt, ne visi prisimena, jog norint po ligos gauti išmoką, reikia pateikti prašymą, todėl pastaraisiais metais ėmėmės iniciatyvos supaprastinti šį procesą.
Nuo šiol žmogus prašymą ligos išmokai gauti gali pateikti vieną kartą visiems laikams ir po kiekvienos ligos jo teikti nebereikės. Prašymo mums reikia tam, kad tiksliai žinotume, į kokią sąskaitą reikia pervesti pinigus. Be to, pasitaiko atvejų, kai žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių išmokos gauti nenori, todėl ją skiriame tik pateikus prašymą“, – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.
„Sodros“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių buvo užfiksuoti 37 tūkstančiai nedarbingumo atvejų, kurių trukmė ilgesnė nei dvi dienos, ir už kuriuos „Sodra“ negavo prašymų skirti ligos išmokas.
Dalis sirgusiųjų ar slaugiusių vaikus į „Sodrą“ nesikreipė, nes žinojo, kad išmoka jiems nepriklauso, nes neturi reikiamo stažo ligos išmokai gauti. Nepaisant to, jie raginami pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti, kad to daryti nereikėtų ateityje.
„Dabar, kai prašymą galima pateikti vieną kartą visiems laikams, tikimės, daugelis žmonių suskubs tai padaryti. Apskritai ragintume tokį prašymą pateikti nelaukiant ligos. Tiesiog pasirūpinti dabar, kad ateityje nebereikėtų sukti galvos“, – aiškina E. Mikutis.
Tokius prašymus jau yra pateikę beveik pusė iš 1,4 mln. apdraustųjų. Daugelis jų tai padarė net neišėję iš namų, o internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui gyventojai.sodra.lt. Tai padaryti galima ir apsilankius „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje.
Kiek išmokų jau gavo
„Sodros“ duomenimis, šią žiemą, nuo gruodžio pradžios iki vasario pabaigos, išduoti 962 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų – šiek tiek mažiau nei praėjusią žiemą. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus išduota 996 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
Tačiau šią žiemą peršalimo ligų ir gripo epidemija įsismarkavo vasarį, kai kiekvieną savaitę buvo fiksuojama po 40 tūkst. ir daugiau ligos atvejų, o pernai ligos labiau siautėjo sausio mėnesį.
Praėjusį gruodį ir šį sausį ligos išmokas iš viso gavo beveik 150 tūkst. gyventojų, jiems per šiuos du mėnesius išmokėta beveik 50 mln. eurų. Vidutinė vienos dienos išmoka siekia 25,7 euro. Apskritai, tiek išmokų gavėjų skaičius, tiek pačių išmokų dydžiai kasmet nuosekliai auga.
Išmokų gavėjų skaičius paprastai išauga nuo spalio iki kovo. Tuomet jų skaičius svyruoja nuo 70 iki 100 tūkst. per mėnesį, kai vasaros mėnesiais nesiekia 50 tūkst.
„Ligų sezono metu visuomet sulaukiame daugiau klientų užklausų, kurie domisi, kaip galėtų gauti ligos išmoką, ar ji jiems priklauso. Iš tiesų pasitaiko atvejų, kai žmonėms išmokos priklauso, bet jie jų nėra gavę, nes nepateikė prašymo.
Neretai būna, kad pateikus neterminuotą prašymą, juos pasiekia ne tik išmoka po ligos šią žiemą, bet ir pinigai už ankstesnius nedarbingumo laikotarpius per pastaruosius metus“, – sako E. Mikutis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai9
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės13
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...