Traukiniai Lietuvoje vis modernesni, tačiau rieda rusiško, t. y. dar sovietinio standarto bėgiais. Visų Baltijos šalių ir Suomijos geležinkelių sistemos vis dar sujungtos su Rusija, o ne Europa. Plotis tarp bėgių maždaug 10 centimetrų didesnis nei europiniuose geležinkeliuose. Tie patys traukiniai gali laisvai važinėti tarp Lietuvos ir Rusijos.
Tarp Baltijos šalių ir Europos judėjimas dar problematiškas. Šiuo metu vyksta vertinimas, kaip reikėtų visus geležinkelius Lietuvoje perdaryti į siauresnę, europinę vėžę bei kiek tai kainuotų.
„Vyksta didelė užduotis, t. y. kartu su konsultantais rengiama Lietuvos geležinkelių architektūros studija. Ši turėtų atliepti, kokia yra mūsų šalies vizija ir kokių geležinkelių norime turėti. Be to, kiek ir kokiu vėžių, bei kiek tai kainuotų“, – aiškino „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Galima pakeisti visą vėžę, o galima ant esamos vėžės uždėti trečią bėgį ir palikti seną sovietinį standartą bei sukurti naują – europinį. Galimai kai kurios dabartinės geležinkelių atkarpos bus naikinamos ir atsiras naujos.
Baltijos šalyse jau yra europinio standarto bėgių. Tiesa, „Rail Baltica“ vis brangsta ir vyksta lėtokai. Net ir baigus – europiniai bėgiai sujungs didžiausius Baltijos šalių miestus.
Krašto apsaugos ministras teigė, jog neužtenka vien tik tęsti „Rail Baltica“ ir siūlo svarstyti apie senų sovietinių bėgių perdarymą.
„Krašto apsaugos ministerija neatsakinga už visas Lietuvos susisiekimo galimybes“, – tvirtino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Rusai dar nuo senų laikų tiesė kitokius geležinkelius nei Europoje, kad karo atveju geležinkelius galėtų naudoti tik jų kariuomenė.
Karinio mobilumo gerinimui Europos Sąjunga numato ir atskirą finansavimą.
„Dirbame su Susisiekimo ministerija ir kartu vystome tuos projektus. Yra įvairūs konceptai, aš nesu susisiekimo ministras, tad reikėtų ministro klausti. Tačiau yra įvairios, kiek esu informuotas, techninės galimybės, kaip tuos iššūkius spręsti“, – komentavo R. Kaunas.
Tiesa, už gynybą atsakingo R. Kauno idėjas malšina už geležinkelius atsakingas susisiekimo ministras. Anot politiko, kol nebus baigta „Rail Baltica“, nebus kalbų apie dar vienos geležinkelių reformos pradžią.
„Pagrindinis fokusas šiai dienai – padaryti darbus „Rail Baltica“, pabaigti darbus nuo Kauno iki Latvijos sienos iki 2030 metų. Toliau yra pradėtas vystyti projektas Kaunas –Vilnius, t. y. „Rail Baltica“ atkarpa“, – tikino susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Sovietinių bėgių perdarymas į europinius bus brangesnis nei „Rail Baltica“.
„Pati šalis nėra pajėgi atlikti tokio lygio transformacijos viena, nes kalba eina apie dešimtis milijardų eurų. Europos Sąjunga nori matyti mūsų ambiciją“, – teigė V. Žalimas.
Anot Lietuvos geležinkelių, dabar ruošiama analizė, kaip ateityje turės būti perdarytas šalies traukinių tinklas, taps įrankiu eiti į derybas su Briuseliu ir derėtis dėl paramos sovietinių bėgių perdarymui.
„Tai yra kalba apie vizijos turėjimą ir įrankių susikūrimą bendravimui su Briuseliu“, – aiškino V. Žalimas.
Dešimtis milijardų kainuotų perdaryti valstybei priklausančius bėgius, tačiau milžiniškų investicijų reikėtų ir pramonei. Keisti bėgius, lokomotyvus ir vagonus reikėtų visoms įmonėms, kurios produkciją veža geležinkeliais.
„Kaip šalis keliame ambiciją per artimiausius 50 metų atlikti pilną migravimą. Tačiau, kaip sparčiai ir sėkmingai tą atliksime, priklausys nuo finansinių galimybių“, – pridūrė V. Žalimas.
Tiesa, Lietuvoje dar liko ne europinio, o rusiško standarto kelio ženklai.
(be temos)
(be temos)