Tokie siūlymai teikiami Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Socialdemokratinės vizijos Lietuvai iki 2024 metų projekte, kurio pagrindu bus formuojamos socialdemokratų rinkimų programos.

„Ši vizija yra socialdemokratų kelias iki 2024 metų, nesvarbu ar pozicijoje, ar opozicijoje, nuosekliai laikysimės šios vizijos, kuri bus detalizuota į įvairių lygių rinkimines programas. Ji bus papildyta teisės aktais bei konkrečiomis idėjomis“, - sako LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Dokumente užsimenama, kad kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių pavyzdžiu taip pat turi būti nustatytas adekvatus ir visiems privalomas turto mokestis. Nurodoma, kad pajamos iš turto mokesčių ES 2016 m. vidutiniškai sudarė apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau Lietuvoje šis rodiklis siekia 0,5 proc. BVP.

Mokesčių sistema turi vykdyti socialinio teisingumo funkciją.

Be kita ko, socialdemokratai siūlo gyventojų pajamų tarifą sieti su gyventojų pajamų dydžiu, nesvarbu, koks būtų pajamų šaltinis, o tarifą nustatyti progresyviai - nuo 0 proc. iki 40 proc. Skurdžiai gyvenančioms šeimoms siūloma įvesti neigiamą pajamų mokestį. Tai yra - netgi kompensuoti jų mažas pajamas iki tam tikros nustatytos ribos.

Seimo narė Rasa Budbergytė sako, kad daug kas kalba apie Skandinavijos gerovės modelį, tačiau viena esminių jo prielaidų - tai, kad prie bendros gerovės prisideda visi šalies gyventojai nepriklausomai nuo gaunamų pajamų pobūdžio.

„Tai ne tik mažina administracinę naštą, bet ir užtikrina didesnį tarpusavio pasitikėjimą, skatina gyventojus nevengti savo mokestinių prievolių. Jeigu daug uždirbi, negali mokėti mažiau ir turėti visokių išimčių ir lengvatų daugiau nei tas, kuris uždirba mažiau. Mokesčių sistema turi vykdyti socialinio teisingumo funkciją“, - sakė ji.

Kaip pastebi socialdemokratai, Lietuvoje bedarbių skurdo lygis 2016 m. buvo penktas pagal dydį ES ir siekė 47,7 proc. (ES vidurkis - 34,1 proc.), daugiau kaip 75 proc. emigrantų iš Lietuvos išvykimo metais nedirbo ar nesimokė. Maksimali nedarbo išmoka šiuo metu siekia 665 eurus, nurodo „Sodra“. Teisę į išmoką dabar turi per paskutinius 30 mėnesių sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.

Socialdemokratų teigimu, dabartinis modelis, kai didesnės pajamos ir turtas apmokestinami mažesniais mokesčiais, sukuria žmonėms neteisingumo jausmą. Partijos vizijoje įvardijami ir alternatyvūs darbuotojų motyvacijos būdai, nes įvairių šalių patirtis rodo, kad vien tik darbo užmokesčio motyvacija nėra paveiki.

„Galime remtis Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų išsivysčiusių valstybių sėkmingomis praktikomis, turime išbandyti įvairias ekonomikos demokratijos formas, pavyzdžiui, tokius kaip įmonės savininkais ir valdytojais yra patys darbuotojai, gamintojų ir vartotojų kooperatyvai, darbuotojų atstovai įmonių valdybose ir panašius. Siekiant paskatinti tokių formų atsiradimą ir plitimą, taikytinos tam tikros valstybinės lengvatos, taip pat reikalingi mokymai ir gerųjų praktikų sklaida. Gausėjant tokioms įmonėms, kurias valdo patys darbuotojai, laipsniškai transformuotume darbo santykius“, - sako G. Paluckas.

„Dabartinis šalies ekonominis modelis akcentuoja pigią darbo jėgą ir mažus pelno mokesčius kaip konkurencinius pranašumus. Kartu su ką tik įvestais regresiniais darbo mokesčiais ir mokestinių spragų gausa, kuri leidžia daugiausiai pajamų gaunantiems mokesčių beveik nemokėti, šis modelis sąlygoja skurstantį viešąjį sektorių, nepajėgų užtikrinti kokybišką švietimą ir socialiai saugią visuomenę“, - konstatuojama socialdemokratų vizijos projekte.

2016 m. duomenimis, pagal mokestinių pajamų santykį su BVP Europos Sąjungoje, Lietuva lenkia tik Bulgariją, Rumuniją ir Airiją. Pasak socialdemokratų, bendras mokesčių santykis su BVP Lietuvoje siekė 29,9 proc., kai tuo tarpu ES vidurkis siekė 39,8 proc.